Nesutariama dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos

Jeigu iki balandžio 2 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto naudotojai nesusitars dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimo, galutinį sprendimą teks priimti susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui ir patvirtinti naują tvarką.

Minėta tvarka turi būti keičiama ir reaguojant į Valstybės kontrolės pateiktus priekaištus, kad kai kurioms kompanijoms nepagrįstai pigiai nuomojama uosto žemė, kad sudaromos nevienodos sąlygos uosto naudotojams, jog būtina atsižvelgti į efektyvesnį jos išnaudojimą ir į Uosto direkcijos investicijų susigrąžinimą. Naujos tvarkos klausimas yra įtrauktas ir į Vyriausybės programą. Pagal galiojantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuris priimtas 2002 m., patvirtinta tvarka negali būti keičiama 5 metus.

Žemės nuomos mokestis sudaro tik 15 proc. Uosto direkcijos pajamų, 85 proc. jų – rinkliavos. Bazinis žemės nuomos mokestis buvo 0,12 Lt už 1 kv. m, siūloma 2,4 Lt. Uosto direkcija iš žemės nuomos mokesčio per metus uždirba 20,6-20,7 mln. Lt ir ji nori išlaikyti jį tokį patį, tai yra gauti ne mažiau pajamų.

Nenori mokėti daugiau

Uosto direkcija, atsižvelgusi į įvairias uosto naudotojų pastabas ir pasiūlymus, jau pakoreguotą naujos tvarkos projektą buvo pristačiusi neseniai vykusiame uosto tarybos posėdyje. Jam ir vėl nepritarta. 4 tarybos nariai balsavo už jį, 4 – prieš, kiti susilaikė.

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas supažindino tarybos narius su Uosto direkcijos parengtu žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimo projektu, šio mokesčio apskaičiavimo formule.

Niekas nesiginčija, kad svarbūs faktoriai kompanijų darbe yra krantinės ilgis, gylis prie jos, geležinkelis, tai, ar teritorija yra prie krantinės, ar ne ir t. t. Žodžiu, yra gana daug svarbių aspektų, į kuriuos turi būti atsižvelgta, apskaičiuojant žemės nuomos mokestį. Tačiau kiekviena kompanija nori sau geresnių sąlygų, todėl nepavyksta susitarti.

Lengvatiniai koeficientai

Pirmiausia yra nustatomas bazinis žemės nuomos mokestis už kvadratinį metrą, o paskui jis dauginamas iš daugelio koeficientų, kurie nustatomi atsižvelgiant į įvairius aspektus. Pavyzdžiui, jeigu bendrovei tektų nugriauti nemažai pastatų norint pasinaudoti teritorija krovos darbams, jai gali būti taikomas lengvatinis koeficientas.

Lengvatinis koeficientas turėtų būti taikomas aptarnaujančioms keleivius, laivų statybos ir remonto įmonėms. Tokiu atveju uosto kompanijos turėtų deklaruoti, kokia kompanijos nuomojamos teritorijos dalis kokiai veiklai yra skiriama.

Pradedant nuo 8 milijonų

Pasak S. Dobilinsko, Valstybės kontrolės atstovų nuomonė, kad Uosto direkcijos investicijos turėtų atsipirkti per žemės nuomą, yra tikrai ginčytinas dalykas.

Uosto direkcijos pozicija – investicijų koeficientas turėtų būti taikomas pradedant nuo 8 mln. Lt investicijų. Tokios bendrosios investicijos, kaip laivybos kanalo valymas, gilinimas, neturėtų būti vertinamos.

Prieštaraujantys pasiūlymai

Pasak uosto vadovo, žemės nuomos klausimu susitarti su uosto naudotojais yra sunku todėl, kad pateikiami jų pasiūlymai yra skirtingi ir netgi prieštaraujantys vieni kitiems.

Įvestas ir geležinkelio koeficientas, priklausantis nuo jo ilgio teritorijoje ir darantis 3-4 proc. įtaką bendrai tvarkai. Kitoms kompanijoms jis gal ir nereikšmingas, tačiau jūrų krovos kompanijoje „Bega“ jis jau sudarytų 17 proc.

Kompanijos pasisako prieš bendrovių turimų teritorijų sujungimą į vieną, tačiau, S. Dobilinsko teigimu, tai neišvengiamas dalykas, kurio reikalauja kontrolieriai.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys pareiškė nesuprantąs, kodėl blogai dirbančios uosto kompanijos turi mokėti 0,15 proc. mažesnį žemės nuomos mokestį.

Pareikalavo seminaro

Uosto naudotojai plėtojimo tarybos posėdyje pasisakė už tai, kad žemės nuomos klausimu būtų surengtas seminaras, kuriam pirmininkautų Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, kuriame dalyvautų ir geležinkelininkai, ne tik krovos kompanijų atstovai, mokslininkai ir kt.

Plėtros tarybos posėdyje pirmininkavęs susisiekimo ministras A. Butkevičius pareikalavo nustatyti terminą, iki kada bus diskutuojama. Pasak jo, jeigu iki numatyto termino uosto naudotojai ir direkcija nesusitars, jis būsiąs priverstas imtis priemonių ir pats priimti sprendimą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.