Profesiniam bedarbių mokymui per metus skiriami milijonai litų, tačiau kai kurie darbdaviai nuogąstauja, kad taip tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai – buvę bedarbiai per mokymus įgytas žinias esą sėkmingai gali pritaikyti užsienyje.
Vis dėlto Klaipėdos miesto ir rajono darbo birža bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su tokiais įtarimais sutikti nelinkusios, nors pripažįsta, kad Lietuvoje įsidarbina ne visi baigusieji profesinio mokymo kursus.
Neįsidarbino nė vienas?
Vienos iš uostamiesčio įmonių personalo ir juridinės tarnybos vadovas Viktoras Janaudis pasakojo, kad bendrovė buvo sudariusi sutartį su Darbo birža, kad ši pateiktų krautuvų vairuotojų sąrašą, tačiau per metus nieko padaryta nebuvo.
„Žinojau, kad rudenį turėjo vykti kursai, tačiau iš tų kursantų, kurie po trijų mėnesių įgijo teisę vairuoti krautuvą, nė vienas neįsidarbino, ir ne tik pas mus”, – sakė V. Janaudis.
Gavęs kursus baigusių asmenų telefono numerius jis šiems žmonėms paskambino, tačiau vienas esą pareiškęs, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir dirbti nenori, kitas sakė išvažiuojąs į užsienį.
Pasak V. Janaudžio, iš penkių apmokytųjų esą Lietuvoje neįsidarbino nė vienas.
Įmonė nesėkmingai ieškojo ir autoelektriko. Nuvykęs į profesinę mokyklą, kurioje vyko autoelektrikų mokymo kursai, V. Janaudis sakė pasikalbėjęs su kursantais, palikęs savo kontaktus, tačiau nė vienas vėliau neatėjęs.
„Darbo birža sakys, kad mes mažai mokame. Visas atlyginimas pas mus mokamas oficialiai, ir nėra mažesnis nei 1 200 litų į rankas. Galima uždirbti ir daugiau. Naujokas pirmą mėnesį tiek negauna, nes darbas specifinis, nesvarbu, turi jis patirties ar ne, bet kai išmoksta, mažiau nei 1 200 litų nemokame”, – sakė V. Janaudis.
Be to, jis pabrėžė, kad su būsimaisiais autoelektrikais apie atlyginimą apskritai nebuvę kalbėta – kiekvienu atveju būtų tariamasi individualiai.
Neįsidarbinusių nefiksuoja
Pasak Klaipėdos miesto ir rajono darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, bedarbiai arba įspėtieji apie atleidimą iš darbo gali rinktis iš maždaug 50 profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų.
Klaipėdos mieste ir rajone per metus pirkti profesinio mokymo paslaugai, mokėti kursantų stipendijoms, kompensuoti važiavimo bei iš toliau atvykusiųjų apgyvendinimo išlaidoms skirta beveik trys milijonai litų.
Perkamos paklausiausių darbo rinkos specialybių mokymo paslaugos. Paklausa aiškinamasi per darbdavių apklausas. Bedarbiai ir įspėtieji apie atleidimą iš darbo patys pasirenka, kokius mokslus norėtų krimsti.
Anot V. Andriušio, per 90 dienų po profesinio mokymo kursų privaloma įdarbinti ne mažiau nei 70 proc. baigusiųjų. Apytiksliai tiek asmenų ir įsidarbina. Kiti gal išvyksta į kitus miestus, gal ir į užsienį – Darbo birža to nefiksuoja.
Vis dėlto Darbo biržos atstovas svarstė, kad į užsienį nebėra taip smarkiai puolama kaip seniau, nes atlyginimai – ir statybininkų, ir kitų darbininkų – nėra jau tokie maži. Be to, sunkumų neturėtų kilti ir ieškant darbo – šiuo metu registruota apie pusantro tūkstančio įvairių laisvų darbo vietų.
Beje, nors pradedantieji mokytis įsipareigoja kursus baigti, anot V. Andriušio, apie 50 žmonių iš pernai mokytis išsiųstų daugiau nei tūkstančio jų nebaigė. Priežasčių esama įvairių – dauguma dar besimokydami įsidarbino, kitiems sutrukdė šeimyninės aplinkybės, treti susivokė neįvertinę savo fizinių galimybių ir sveikatos.
Tirs, ką veikia
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vedėjo Alberto Šlekio, Lietuvos darbo birža, siekdama įvertinti profesinio mokymo ekonominį ir socialinį efektyvumą, kasmet organizuoja tyrimus, kuriuos atlieka nepriklausomi tyrėjai, laimėję viešųjų pirkimų konkursą.
Pernai atliktas tyrimas parodė, kad baigę profesinį mokymą asmenys labai gerai vertino profesinio mokymo socialinį efektyvumą, nes apie 94 proc. po mokymo tikisi rasti tinkamą darbą, 89 proc. asmenų suformavo teigiamą požiūrį į mokymąsi ir paskatino jį tęsti tobulinant įgytą profesiją.
Anot A. Šlekio, siekiant didinti profesinio mokymo efektyvumą ir darbdavių poreikių atitikimą, pernai atnaujinta nemaža dalis mokymo programų daugiau laiko skiriant atlikti praktikai realioje vietoje. Profesinio mokymo metu praėjusiais metais apie 80 proc. besimokančiųjų praktiką atliko pas darbdavius, o tai sudarė jiems realias galimybes paskui įsitvirtinti nuolatiniam darbui.
Profesinio mokymo rezultatų skaidrumą esą padės didinti nauja tvarka, kurioje nustatyta, kad ieškantysis darbo gali duoti sutikimą dalyvauti darbo rinkos stebėsenai organizuojamose apklausose. Tai sudaro sąlygas bet kuriam tyrėjui apklausti apmokytus asmenis ir teikti apibendrintus rezultatus. Anot A. Šlekio, praėjus keliems mėnesiams ar pusmečiui po profesinio mokymo bus galima gauti patikimus rezultatus apie tai, ką veikia apmokytas asmuo, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2005 metais per 90 dienų po profesinio mokymo programų baigimo įsidarbino 76,2 proc. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų, 2006 metais – 72,8 proc.
Praėjusiais metais paklausiausios tarp bedarbių buvo pardavėjo (nusiųsta mokytis 1134 bedarbiai), apdailininko (900), metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis (630), virėjo (582) ir kompiuterio naudojimo pagrindų (542) mokymo programos.
Iš viso pernai nupirktos profesinio mokymo programos mokyti 18 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų.