Vyriausybė raginama greičiau apsispręsti dėl aiškios viešųjų pirkimų politikos, kurią nepalankiai vertina šalies įmonės
Viešuosius pirkimus Lietuvos verslininkai vertina gana skeptiškai. Tai parodė praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa. Tiesa, joje dalyvavo apie 100 įmonių atstovai, tačiau, pasak specialistų, jų vertinimai rodo vyraujančią nuomonę – konkursai rengiami proteguojamoms įmonėms, laimėtojai žinomi iš anksto, reikalavimai bei sąlygos yra neaiškūs.
Apklausą inicijavęs „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) ir viešųjų pirkimų srityje dirbantys specialistai ragina Vyriausybę apsispręsti dėl viešųjų pirkimų politikos ir paskelbti dokumentą, kaip konkrečiai norima minėtą sistemą reformuoti. Priešingu atveju nepavyks išvengti painiavos, net kontroliuojančios institucijos nesuvoks, kaip dirbti.
„Viešųjų pirkimų sritis labai domina verslininkus. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis struktūrinių fondų lėšų bus gaunama būtent per viešuosius pirkimus, tad jų mastas artimiausiu metu labai sparčiai didės”, – teigė įmonės „Interaktyvios verslo idėjos” konsultantas Rytis Maliukevičius.
Daugelis įžvelgia korupciją
Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė respondentų viešųjų pirkimų sąlygas mano esant pritaikomas proteguojamoms įmonėms. 30 proc. respondentų įsitikinę, kad tai faktas, 25 proc. mano, kad tai greičiau faktas, nei mitas.
Anot apklausos, 16 proc. respondentų faktu laiko teiginį, kad dažnai viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai būna aiškūs dar nepaskelbus pirkimo konkurso. Greičiau faktu nei mitu šį teiginį laiko 40 proc. respondentų. Anot Maliukevičiaus, toks vertinimas labiau būdingas smulkiosioms įmonėms, dažnai nepajėgiančioms pasiekti užsakovų aukštai iškeltos kartelės. „Patys užsakovai smulkiuosius dažniausiai eliminuoja ne piktybiškai, o dėl savo nekompetencijos”, – teigė jis. Tiesa, tyrimas parodė, kad ir didieji apklausos dalyviai minėtus teiginius laiko faktu.
„Savo teises konkurso dalyviai turi ginti iš karto, o ne sudalyvauti konkurse ir po to skųstis, kad kažkas proteguojama. Šiandien tokias problemas gana greitai sprendžia teismai. Vilniuje kai kurie teisėjai net specializuojasi šioje srityje. Reikia ginti savo teises”, – teigė advokatas Deividas Soloveičikas.
Pasak jo, teisinė viešųjų pirkimų bazė gana kokybiška, nes yra mūsų šaliai adaptuoti ES teisės aktai. Tačiau „Oxford Strategic Ltd” atstovas Gediminas Viškelis įsitikinęs, kad konkrečios įmonės proteguojamos keliant techninius reikalavimus ir teisė tada lieka nuošaly.
Kaltas pasyvumas
Viškelis įsitikinęs, kad prastą verslo atstovų nuomonę apie viešųjų pirkimų procesą lemia aiškios Vyriausybės politikos, strategijos ir uždavinių nebuvimas.
„Visi turi žinoti, kaip ta sistema atrodys ir pagal kokias taisykles funkcionuos. Neturime tokio dokumento. Viešųjų pirkimų centralizavimas tėra priemonė korupcijai išgyvendinti, tačiau be strategijos vizijos ta priemonė bus neveiksminga”, – sakė jis.
Kita vertus, specialistai pabrėžė, kad itin skeptiškai nusiteikę verslininkai patys nelabai aktyviai domisi viešųjų pirkimų sritimi. Pavyzdžiui, nemažai tiekėjų koneveikia viešųjų pirkimų konkursų biurokratizmą, mat pirkėjas reikalauja daugybės dokumentų.
„Jau pora mėnesių veikia viešųjų tiekėjų registras. Jei įmonė nuolat dalyvauja konkursuose, tai visus dokumentus gali pristatyti Viešųjų pirkimų tarnybai. Įmonė tampa patvirtintu tiekėju ir jai nereikia kaskart iš naujo rinkti tų pačių dokumentų. Tačiau registre per kelis mėnesius sugebėjo užsiregistruoti tik 4 įmonės”, – teigė Maliukevičius.