Žmonės žudosi iš nevilties

Pastaraisiais metais ypač pastebima savižudybių augimo tendencija. 2005 metais Panevėžyje prieš save ranką pakėlė 28 žmonės, iš jų 21 vyras. Panevėžio rajone buvo registruota 18, apskrityje 107 savižudybės.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia savižudžių buvo 1995 metais – nusižudė 1694 žmonės. O 2003 metų Europos šalių statistika jau bylojo, kad Lietuvoje, palyginti su artimiausia kaimyne Latvija, 100 tūkst. gyventojų savižudybių tenka beveik per pusę daugiau: pas mus – 42,1 proc., Latvijoje – 26,1 proc.

2005 metais Lietuvoje registruota 1319 savižudybių, iš jų prieš save ranką pakėlė 1084 vyrai.

Dažniausiai mūsų šalyje pasirenkamas būdas pasitraukti iš gyvenimo, kaip rodo statistika, yra virvė.

Vyrai savaip sprendžia problemas

„Tai, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių, lemia didelis nedarbas šalyje, daugumos žmonių sunki materialinė padėtis. Žmonės neužtikrinti ateitimi. Be to, daug žmonių vengia psichiatrų pagalbos”, – teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytoja psichiatrė Silva Gruzdienė.

Išsivysčiusiose valstybėse dažniausiai savižudžiai yra vyrai, tačiau moterys dažniau mėgina tai daryti (net du kartus dažniau). Šis reiškinys, anot specialistų, gali būti paaiškintas vyrų polinkiu rinktis „efektyvesnius” metodus – šitaip jie 3-4 kartus padidina tikimybę nusižudyti. Be to, kai kurie psichologai teigia, kad moterys dažniau renkasi „nesėkmingą” savižudybę, tiesiog norėdamos atkreipti dėmesį į savo būklę.

„Vyrai labai retai ateina pagalbos pas specialistą. Be to, jiems sunku pripažinti, kad reikalinga pagalba. Vyrai labiau nei moterys yra linkę įklimpti į alkoholizmą – tai labai padidina savižudybių riziką”, – aiškino PB S.Gruzdienė.

Savižudybė kas 40 sekundžių

Sudėtinga nustatyti tikslų savižudžių skaičių pasaulyje, kadangi savižudybės faktą ne visada galima tiksliai konstatuoti, be to, dėl socialinių ar religinių priežasčių apie tai nutylima.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, kasmet nusižudo beveik milijonas žmonių – daugiau nei žūsta karuose. Pagal šį tyrimą, pasaulyje savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių.

Daugiausia savižudžių yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 tūkstančių žmonių. Mažiausiai savižudžių – Maltoje, kur dažnai metai praeina be savižudybių.

Kaimuose žudosi dažniau

Daugiausia savižudybės atvejų pasitaiko tarp išėjusių į pensiją, išsiskyrusių, bevaikių, vienišų žmonių. Taip pat savižudybių padaugėja esant ekonominiam nestabilumui.

S.Gruzdienės manymu, tai gali būti viena iš priežasčių, dėl ko Lietuvoje kaimo žmonės žudosi gerokai dažniau nei miesto. Pasak psichiatrės, mažose gyvenvietėse yra blogesnės socialinės ir ekonominės sąlygos, daugiau piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu, daugiau gyvenimu nusivylusių žmonių. Be to, dauguma jų net nežino, kur kreiptis pagalbos.

Specialistė pabrėžia, kad savižudybes lemia ne vienas veiksnys. „Savižudiško elgesio priežastimi gali būti genetika, paveldimumas, šeima, biologinės priežastys. Tai neuromediatorių apykaitos sutrikimai smegenyse: serotonino, noradrenalino sutrikimai. Psichosocialinės priežastys – vienatvė, našlystė, ištuokos, gyvenimo stereotipų pasikeitimas, konfliktai, stresai, finansinės-ekonominės problemos, nedarbas. Psichikos sutrikimai – afektiniai sutrikimai, pvz. depresija, priklausomybė alkoholiui ir narkotikams, šizofrenija, asmenybės sutrikimai bei sunkios somatinės ligos”, – vardino psichiatrė.

Galima užkirsti kelią

S.Gruzdienė įsitikinusi, kad savižudybių galėtų sumažinti tinkamas auklėjimas, savarankiškumo, atsakomybės, neigiamo požiūrio į žalingus įpročius diegimas, socialinis teisingumas. Psichologinę pusiausvyrą padėtų išlaikyti artimųjų, bendradarbių bei aplinkinių jautrumas vieni kitiems, gebėjimas padėti. Be to, būtina rūpintis psichikos higiena: darbo ir poilsio režimo sureguliavimu, vengti stresų.

„Nemažėja žmonių, kurie išėjimą iš gyvenimo, pakeliant prieš save ranką, suvokia kaip vienintelę išeitį susidūrus su dideliais sunkumais. Negalėdami patys išspręsti problemų, jie jaučiasi bejėgiai. Kiekvieno visuomenės nario pareiga – prisidėti prie savižudybių prevencijos – padėti žmonėms, ypač jaunuoliams, suprasti, kad prašyti pagalbos sunkiausią gyvenime akimirką yra ne silpnumas, o stiprybė”, – teigė psichiatrė.