Darbdaviai nepatenkinti profesinių mokyklų absolventų paruošimu

Darbdaviai nepatenkinti profesinių mokyklų absolventų paruošimu – tai atskleidė Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo darbdaviai, profesinio mokymo įstaigų atstovai bei studentai.

Orientuodamasi į tyrimo rezultatus asociacija, siekdama spręsti problemas, artimiausiu metu organizuos apskrito stalo diskusiją su valstybinėmis institucijomis bei kitais profesinio mokymo sistemos dalyviais. Apskritojo stalo diskusija planuojama balandžio mėnesį.

Tyrimą organizavo PVPA darbo grupė „Darbininkiškų profesijų darbuotojų rengimas”, kuriai vadovavo koncerno „SBA” personalo viceprezidentė Asta Jaloveckienė.

Pagal tyrimo rezultatus, 68 proc. darbdavių galvoja, kad profesinio mokymo įstaigų paruoštų darbuotojų žinios ir įgūdžiai visiškai neatitinka įmonių poreikių ir rinkos situacijos. 87 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad turi iš naujo mokyti darbuotojus. Taip pat tyrimas atskleidė, kad profesinio mokymo įstaigos neatsižvelgia į tai, kokios kvalifikacijos darbuotojų labiausiai reikia rinkoje. Tai įvardijo 72 proc. apklaustųjų. Be to, 52 proc. teigia, kad profesinės mokyklos savo nuožiūra ruošia mokymo programas, o 78 proc. darbdavių minėjo, kad jie nėra įtraukti į profesinio mokymo standartų ruošimą. Tyrimas parodė, kad darbdaviai neinvestuoja į mokymo bazės gerinimą. Tai paminėjo 64 proc. apklaustųjų.

Tyrimas atskleidė, kad profesinės mokyklos planuodamos specialybes ir moksleivių skaičių naudoja tokius šaltinius kaip spauda ir televizija, darbo rinkos prognozės, stojančiųjų mokinių skaičiaus istorija, tačiau trūksta ilgalaikės strategijos ir tyrimo, kokių darbuotojų reikės per artimiausius 3 – 5 metus. 94 proc. profesinių mokymo įstaigų atstovai nurodė, kad mokymo kokybė būtų aukštesnė, jei būtų efektyvesnė praktika, 91 proc. – jei būtų aukštesnė mokytojų kvalifikacija, o 88 proc. – jei būtų geresnės mokymo priemonės.

„Mes pasiruošę diskutuoti apie praktinio mokymo pagerinimo priemones, tačiau svarbiausia, kad tai būtų visų trijų pusių – darbdavio, profesinės mokyklos ir moksleivio – reikalas”, – sakė koncerno „SBA” personalo viceprezidentė ir tyrimą atlikusios darbo grupės vadovė Asta Jaloveckienė.

Pasak Astos Jaloveckienės, asociacija siekia išjudinti problemų sprendimą, kviesdama bendradarbiauti visas susijusias valstybės institucijas ir darbdavius. Ypač palankus metas tam yra dabar, kai svarstomas naujas profesinio mokymo įstatymo projektas, kuris gali iš esmės įtakoti profesinio mokymo sistemos ateitį Lietuvoje.

Artimiausiu metu PVPA planuoja organizuoti apskrito stalo diskusiją su atsakingais Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, darbdavių asociacijomis bei kitais profesinio mokymo sistemos dalyviais.

2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje atlikto tyrimo metu buvo apklausta 60 darbdavių iš skirtingų apskričių atstovų, iš kurių daugiausia gamybinių įmonių, turinčių iki 500 darbininkų, 34 įvairių sričių profesinių mokyklų atstovai, tarp kurių daugiausia – profesinio mokymo skyrių vedėjai. Taip pat tyrime dalyvavo ir 871 studentas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.