Prekės ženklas perkant verslą

Prekės ženklas yra vertas tiek, kiek pirkėjas yra nusiteikęs už jį mokėti.

Rinkoje vis labiau augant konkurencijai, plečiantis žmonių poreikiams, prekinis ženklas įgyja vis didesnę svarbą, kadangi jis tampa pagrindiniu, o kartais ir vieninteliu išskirtinumo šaltiniu.

Pastebiu, jog nemažai įmonių atskiria biudžetą įmonės prekiniam ženklui kurti ir stiprinti bei prekės išskirtinumui pristatyti (produkto reklamai). Nagrinėjant prekės ženklo vertę ir naudą, išskiriamos dvi pagrindinės vertinimo metodikos kryptys: finansinė prekės ženklo vertė bei rinkodarinė prekės ženklo vertė. Įvertinant prekės ženklo vertę, dažniausiai naudojami tiesioginiai ir netiesioginiai įkainiai. Tiesioginiai įkainiai – tai pinigai, išleisti kuriant prekės ženklą. Netiesioginiai įkainiai – tai kainų skirtumas tarp tos pačios kategorijos prekių, turinčių pripažintą prekės ženklą, ir be jo.

Naudojantis tiesioginių įkainių metodu, paprasčiausiai susumuojami visi pinigai, kurie buvo panaudoti prekės ženklo sukūrimui (išlaidos reklamai, populiarinimui ir t.t.). Tiesioginių įkainių metodai populiaresni tarp finansininkų. Prekės ženklas gali būti finansiškai įvertintas ir parodytas balanse, bet nebūtinai tai atitiks tikrąją rinkos vertę.

Kita vertus, daugelis didžiausių pasaulio konsultacinių įmonių kuria savo metodikas prekinio ženklo vertinimui. Vienos jų yra grindžiamos skaičiais, sudėtingomis formulėmis bei analize. Kitos prekinį ženklą vertina tirdamas vartotojų nuomonę, rinką, konkurentus, įvykusius sandorius. Dauguma turto vertintojų neturi intelektinių nuosavybės objektų vertinimo patirties, o taikomos metodikos šiuo atveju reikšmingai skiriasi nuo standartinių turto vertinimo būdų. Ir iš tiesų materialių objektų, nekilnojamojo turto ir įrenginių vertinimas yra įprastas ir dažnai atliekamas.

O štai nematerialiojo turto sandoriai yra sudaromi kur kas rečiau, be to, šių sandorių vertė visada yra įslaptinta. Tai laikoma konfidencialia informacija.

Taigi, perkant verslą, o ne atskirai prekinį ženklą, į ką reiktų atkreipti dėmesį? Visų pirma, neįsijauskite vien tik į prekinio ženklo vertinimą. Svarbu nupirkti verslą su teisinga perspektyva. Įvertinkite, kaip naujas prekinis ženklas dera su kitais, jau turimais ženklais. Tai būtina padaryti tam, kad jūsų turimi prekiniai ženklai tarpusavyje nekonkuruotų ir dėl tos pačios vartotojų grupės ar geografinės padėties netaptų kliūtimi plėtrai.

Svarbu suprasti, kaip prekinis ženklas veikia paklausą. Ar jis savaime kuria prekei vertę, ar pirkėjai perka tik dėl patogios pardavimo vietos, kokybės ir priimtinos kainos?

Kai prekės ženklu pasitikima, kompanijai yra daug paprasčiau plėsti asortimentą, kadangi vartotojai tikisi, jog parduotuvės prekiaus šiomis prekėmis, bendrovė turi pranašumą derėdamasi su mažmeniniais prekybos tinklais. Sakoma, jog investicija į prekinį ženklą yra investicija į santykių kūrimą ir palaikymą.

Pastaruoju metu prekių ženklai, įmonių reputacija įgyja vis didesnę reikšmę. Prekės ženklas ir jo prestižas – veiksmingos konkurencinės kovos priemonės. Jos padeda atskirti vienas prekes nuo joms analogiškų, suteikia išskirtinumo. Ženklas garantuoja vartotojui pažįstamą prekės kokybę. Pirkėjams atrodo, kad jie mažiau rizikuoja įsigydami žinomo ir įprasto ženklo prekę.

Prekės ženklo vertinimas yra pakankamai sudėtingas dalykas, kuris kiekviename verslo pirkimo sandoryje vis kitoks. Tai lemia skirtingi pirkimo ar pardavimo tikslai. Prekės ženklą derėtų vertinti atsižvelgiant į numatomą jo panaudojimo strategiją ateityje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.