Pertvindytoje plastikinių langų rinkoje tiekėjai konkuruoja kainomis. Tačiau pirkėjas, rinkdamasis plastikinius langus pagal vienintelį kriterijų – kainą, rizikuoja likti nuskriaustas.
Nuo tokių nuskriaustų pirkėjų skambučių kaista vartotojų teises ginančių organizacijų telefonai. Tačiau jos dievagojasi plastikinius langus parduodančių ir montuojančių įmonių klientams niekuo negalinčios padėti. Mat nėra įgaliotos įstatymų.
Blogai įdėtų langų savininkui tenka už atlygį samdytis statybos ekspertus.
Juokėsi iš skundo
Klaipėdietė Vilma Žvinklytė buvo sukrėsta, kai pastebėjo, jog langus įmontavę darbininkai apdaužė sienų apdailą išorinėje namo pusėje. Moteriai pasiskundus ir paprašius, kad montuotojai pašalintų broką, šie ėmė kvatotis.
„Jeigu uždažytų, lietus dažus nuplautų. Tokius plyšius reiktų užbetonuoti. Nors atsiprašytų. Bet ne, man pasakė, kad gali atvažiuoti tik pasižiūrėti, bet ne tvarkyti”,- teigė ji.
Už dviejų langų įdėjimą V.Žvinklytei teko pakloti 3174 litus.
Tvarkys, kai atšils
Bendrijos „Gerovė 2” pirmininkė Svetlana Smetanina užsakė per 40 plastikinių langų ir balkonų. Kai kuriuos įstatė su broku – keturi balkonai praleidžia vandenį.
Įmonė „Langlita” broką pažadėjo pašalinti. Tačiau tenka laukti, kol atšils orai, – iki balandžio pabaigos. Įmonė pažadėjo paruošti garantinį raštą.
Prieš tai bendrijai reiktų pervesti pinigus.
Įmonės „Langlita” Klaipėdos padalinio vadovas Tomas Zaliapūgas teigė, kad langai yra kokybiški ir gerai įdėti.
„Per skardines palanges į balkonus leidžia vandenį, yra nesandariai padaryta, kadangi buvo daroma nepalankiomis oro sąlygomis”,- teigė jis.
Pirmininkė S.Smetanina kreipėsi ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Jos specialistai pareiškė, kad įmontuotų langų tikrinimu neužsiima.
Todėl pirmininkė turėjo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurių paslaugos kainuoja apie 300 litų.
Už tyrimą – mokėti
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė teigė, kad inspekcijai nėra pavesta tikrinti montavimo, statybos darbų kokybės. Inspekcija tikrina tik pačių langų kokybę, kol šie dar nėra įdėti.
Pasak jos, dėl montavimo darbų reikia kviestis statybos ekspertus.
Inspekcija negina bendrijos interesų.
„Bendrija yra ūkinis subjektas, ne fizinis asmuo. O vartotojų teisių gynimo įstatymas taikomas fiziniams asmenims. Plastikiniai langai nėra daiktas asmeniniams poreikiams tenkinti. Jis yra daiktas, skirtas įmontuoti į statinį. O jiems taikomi visiškai kitokie reikalavimai. Dėl statinių reikia kreiptis į statybos inspekciją”,- aiškino R.Bučinskienė.
Sutartys – vienašalės
Dažnai langais prekiaujančios ir juos montuojančios bendrovės klientams siūlo pasirašyti sutartis, kad jie iš anksto sutinka, jog atliktų darbų kokybė tenkins ir jie nereikš pretenzijų.
Nesąžiningas sutartis nagrinėjančios Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjas Raimundas Kontrimas teigė, kad jų įstaiga nagrinėja skundus, susijusius su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu.
„Sutartis visada yra pasirašoma prieš paslaugą arba produktą įsigyjant. Sutartyje ne užsakovas, o vartotojas turi išsakyti tai, ko jis pageidauja. Jeigu vartotojas mato, kad sutartyje yra nesąžiningų sąlygų, jis gali kreiptis į mūsų įstaigą”,- teigė jis.
Tačiau paprastai tiekėjai pirkėjams duoda pasirašyti sudarytas standartiškas sutartis.
Kontroliuoja tik statomus
R.Kontrimas tikino, kad dėl plastikinių langų montavimo broko gyventojai turi kreiptis į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių.
Tačiau Klaipėdos apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė užtikrino, kad jų skyrius gyventojų skundų dėl blogai įmontuotų langų tikrai netiria.
„Jeigu statinys yra statomas ir blogai atliekamas vienas iš statybos darbų, pavyzdžiui, langų montavimas, statomuose objektuose dirba statybos techniniai prižiūrėtojai, kurie ir užtikrina, kad langai būtų kokybiškai įmontuoti. Jei pasitaiko broko, tada langų montuotojai privalo tą darbą perdaryti. Tačiau, jei objektas yra jau seniai pastatytas, tai yra dviejų subjektų reikalas. Mes tikriname tik tokius statinius, kurie vis dar yra statomi”, – teigė ji.
Klaidingai reklamuoja
Bendrovės „Etna” technikos direktorius Ričardas Grigaliūnas mano, kad kai kurie plastikinių langų montuotojai juos sutinka įmontuoti pigiau, tačiau tai daro atsainiai.
„Yra siūloma be popierių, bet pigiau, klientams nėra duodama atitikties deklaracija. Visos rimtos įmonės klientams suteikia ne mažiau kaip penkerių metų garantinį laikotarpį. Pigiau paslaugas suteikiančios firmos po kelerių metų gali ir nebeegzistuoti”,- teigė jis.
Pastaruoju metu daugybė įmonių, užsiimančių plastikinių langų platinimu ir montavimu, reklamuojasi, kad jų langai yra bešviniai.
R.Grigaliūnas mano, kad tai – reklaminis triukas.
„Dauguma plastikinių langų profilių yra gaminama be švino ir importuojama iš Vokietijos. O ši šalis ekologiją labiau akcentuoja”,- teigė jis.
Antroji banga – balkonai
Pirmieji bešviniai langai buvo pradėti gaminti dar prieš dešimtmetį.
Šiuo metu dar nėra pakeista apie 60 procentų langų. R.Grigaliūnas teigė, kad dabar prasidėjo antroji plastikinių langų stiklinimo banga – yra keičiami balkonai.
Pirmoji medinių langų keitimo plastikiniais banga, anot R.Grigaliūno, nuvilnijo chaotiškai, be tvarkos.
„Kiekvienas stiklino savaip skirtingų spalvų plastikinių langų rėmais. Tai nesudaro harmoningo architektūrinio vaizdo”,- teigė jis.
R.Grigaliūnas nemano, kad dėl gausybės vartotojų skundų prastu langų montavimu bus grįžtama prie senųjų stiklinių langų.
„Anais laikais montavimas buvo dar prastesnis. Dabar tarp sienos ir staktos yra purškiamos putos, kurios apsaugo iš abiejų pusių nuo vėjo ir lietaus. O anksčiau kimšdavo pakulas. Jos sukrisdavo, ir tie, kurie dar nėra pasikeitę langų, pastebi, kad pro langus švilpia vėjas”,- teigė R.Grigaliūnas.
Dingsta iš rinkos
Bendrovės „Vinkelis ir Ko” direktorius Steponas Pocevičius teigė, kad net ir geriausias langas, blogai įmontuotas, gali kelti problemų.
„Pagrindinė problema – nėra prekybos plastikiniais langais Lietuvoje ribojančio įstatymo. Šiuo metu jais prekiauti ir juos įmontuoti gali bet kas, net ir baigęs dešimt klasių. Įmonės plastikinius langus klientams siūlo už mažą kainą. O žmonės neretai prekę renkasi pagal kainą. Po kelerių metų įmonės išnyksta. Žmonėms, pastebėjusiems, kad langai yra nekokybiškai įdėti, nebėra kur kreiptis. O kontroliuojančios institucijos netikrina”,- įsitikinęs jis.
Kita problema, kodėl dažnai yra blogai įmontuojami langai, – darbo jėgos trūkumas. Įmonėse dažnai dirba neprofesionalūs langų montuotojai.
„Individualius gyvenamuosius namus statantys žmonės nori įsimontuoti plastikinių langų konstrukcijas. Meistrui privalu turėti inžinieriaus žinių, nes prieš tai turi apskaičiuoti, kokios yra standumo briaunos, vėjo apkrova”,- teigė S.Pocevičius.
Langams – pavojai
Praėjusį pavasarį išėjo Statybos reglamentas, kuris nurodo projektuotojams, kokie langai gali būti tam tikrose namo vietose.
Specialistas pastebėjo, kad naujai statomuose daugiabučiuose namuose šiuo reglamentu nėra vadovaujamasi. Dedami vientisi dviejų su puse metro aukščio langai be jokių standumo briaunų, reikalingų vėjo apkrovai atlaikyti.
Langas gali įskilti net nuo padėto ant palangės minkšto žaislo ar pagalvės.
„Saulės spinduliai įkaitins lango vietą, kuri liečiasi su žaislu, kitose vietose stiklas išliks šaltas, todėl langas įskils”,- teigė S.Pocevičius.
Jei ant palangės padėtas verdantis arbatinukas garais įkaitins stiklą, ant lango gali atsirasti „eglutė”.
Plastikinius langus reikia kaskart praverti, kad vėdintųsi patalpos. Bent keliais laipsniais pasikeitus temperatūrai bute, langas ima rasoti.
„Todėl turint plastikinius langus negalima leisti, kad temperatūra patalpose šokinėtų. Nes langai rasoja. Atliekant buities darbus, pavyzdžiui, lyginant, taip pat išgarinama daug vandens. Todėl jį reikia išleisti į lauką. Jei to nepadarysime, langai ims pelyti, vėliau atsiras grybelis”,- teigė jis.
Dažnai senesnio amžiaus žmonės nemoka naudotis plastikiniais langais – juos atsiverti, prižiūrėti. Todėl bendrovė klientams siūlo plastikinius langus su orlaidėmis. Jas, kaip ir senesniuosius stiklinius, gali atidaryti ir vaikas, ir senyvas žmogus. Lange, kaip ir senuosiuose, yra tinklelis apsisaugoti nuo vabzdžių. Užsienyje tokių langų nesiūlo. Todėl pati bendrovė „Vinkelis ir Ko” tokias orlaides pasigamina ir įmontuoja. Jos yra daugiau skirtos daugiabučiams namams, nes juose nėra vėdinimo sistemos.