Namų ekonomė – ne vien auklė ir tvarkytoja

Ekonomiškai išsivysčiusiose užsienio šalyse namų ūkio ekonomės, palyginti su Lietuva, labai populiarios. Jos būtinos turtuolių, verslininkų, žvaigždžių ir kitų užimtų žmonių namuose. Pas mus tokios specialybės moterims įsidarbinti sudėtinga, tačiau pastebima, kad joms savo namų buitį nori patikėti vis daugiau jaunų ir turtingesnių šeimų.

Namų ekonomė – tai specialų išsilavinimą turinti darbšti šeimos pagalbininkė, šeimininkė, kuri rūpinasi ne tik namų buitimi, tvarka, maisto gamyba, svečių priėmimu. Jai patikėta ir tam tikra šeimos biudžeto dalis – aprūpinti šeimą maisto produktais, būtiniausiomis buities reikmėmis ir kitais pirkiniais, atsiskaityti už komunalines paslaugas, padėti šeimininkei rūpintis vaikais. Jei namuose dirba daugiau nei viena tarnaitė – namų ekonomė joms vadovauja.

Be to, šios profesijos atstovės turi išmanyti vaikų ir bendravimo psichologiją, mitybos ypatumus, higienos, etikos ir elgesio normas, buities estetiką ir panašiai.

Užsieniečiai gerbia ir vertina

Ekonomės pranašumas – mokėti vieną ar kelias užsienio kalbas, nes tada galima įsidarbinti užsieniečių šeimose ar atsiradus palankioms aplinkybėms išvykti dirbti namų valdytoja turtingų užsieniečių šeimose.

Namų buičiai tvarkyti jas noriai samdo ir pas save apgyvendina dauguma užsieniečių. Mes apie namų ekonomes labiau žinome iš muilo operų. Patikėję ekonomėms rūpintis namais, šeimos gali daugiau dėmesio skirti verslui, darbui, laisvalaikiui, bendrauti su vaikais arba tiesiog gyventi savo malonumui.

Taigi užsienyje namų ekonomės valdytojos yra populiarios, gerbiamos už atsidavimą, jomis pasitikima.

Sunku įsidarbinti

Lietuvoje namų ekonomės išsilavinimą turinčioms moterims sudėtinga įsidarbinti pagal specialybę.

Pirmiausia todėl, kad šalies darbo rinkoje ši profesija nepopuliari – pasiūla didesnė už paklausą. Kita vertus, tarp lietuvių vyrauja gana neigiamas požiūris – daugelis gyventojų įsitikinę, jog namų ekonomės – tai paprastos namų šeimininkės, tarnaitės, neturinčios gero išsilavinimo, mažai ką išmanančios. Tai sukuria barjerą ir psichologinį diskomfortą šios profesijos atstovėms, todėl dauguma jų verčiasi kitokia veikla ir net nebando ieškoti darbo vietos šeimose.

Be to, ne kiekviena lietuvių šeima gali sau leisti samdyti namų ekonomę, mokėti jai atlyginimą. Kiti įsitikinę, jog namus gali prižiūrėti patys ir nelinkę pasitikėti svetimais žmonėmis.

Todėl šios srities specialistės mūsų šalies mokymo įstaigose nerengiamos beveik 10 metų. Tačiau ir dabar galima rasti šį specialų išsilavinimą turinčių moterų, kurios puikiai išmano namų ruošą, kulinariją, svečių aptarnavimo, stalo serviravimo kultūrą, turi ekonominius ir buhalterinius pagrindus ir gali vesti namų ūkio apskaitą.

Pirmiau namų ekonomės buvo rengiamos Kauno žemės ūkio universitete, žemesnės pakopos mokymo įtaigose bei šalies darbo rinkos mokymo centruose.

„Gėda būti namų ekonome”

Namų ūkio ekonomės diplomą turinti tauragiškė Donata (vardas pakeistas – aut. pastaba) sako niekada nedirbusi ir nebandžiusi ieškoti darbo pagal specialybę. „Kai 1997 metais gavau namų ekonomės diplomą Kauno žemės ūkio universitete, nebuvo perspektyvų dirbti pagal specialybę, nes darbo rinka ir švietimo sistema nesubalansuotos, todėl nusprendžiau įgyti dar vieną diplomą. Įstojau į mokytis anglų kalbos, apie ką visada ir svajojau”, – prisimena moteris, dabar dirbanti anglų kalbos mokytoja.

Studijuodama Donata Anglijoje atliko praktiką vienoje aristokratų žemvaldžių šeimoje. Moteris pastebėjo, jog ten namų ekonomės, priešingai nei Lietuvoje, priimamos labai šiltai, vertinamos palankiai: „Į jas žiūrima kaip į lygiavertį, protingą žmogų, be to, anglų šeima man labai daug padėjo.”

Pašnekovė tvirtina, kad norėtų iš savo gyvenimo išbraukti faktą, jog mokėsi namų ekonomės specialybės. „Net gėda pasakyti, kad turiu tokį diplomą. Dauguma tai vertina skeptiškai, nes įsitikinę, kad namų ekonomė – ne specialybė, o tiesiog paprasta namų šeimininkė”, – sako Donata.

Pasak jos, daugumai namų ekonomių šiandien sudėtinga įsidarbinti ir kitoje veiklos sferoje, nes darbdaviai nepatikliai žiūri į tokį išsilavinimą turinčias moteris. O pamatę įrašą CV, daug klausinėja, jiems reikia daug pasakoti ir įrodinėti, kad esi šio to verta.

Ekonomės pareigos

Vis dėlto šiandien darbo skelbimų svetainėse internete ir laikraščiuose galima rasti darbo pasiūlymų dirbti namų ekonome.

Tačiau, kaip teigia „CV banko” atstovė, tokio pobūdžio skelbimų nėra itin daug. Jos manymu, greičiausiai tokių specialisčių ieškančios šeimos paprastai apie tokį išsilavinimą turinčias moteris klausinėja draugų ar pažįstamų, nes taip paprasčiau rasti patikimesnį specialistą.

Beje, analizuojant esamus skelbimus galima teigti, jog daugelis namų ekonomę tapatina su aukle ir namų tvarkytoja, nors tai visiškai skirtingos veiklos sritys. Be to, pastarosios ir kur kas siauresnės, nereikalaujančios išsamesnių žinių. Tokį darbą galima dirbti net ir nebūtinai išklausius specialius kursus.

Ar ekonomės „atgims”?

Vis dėlto pastaruoju metu galima pastebėti, jog vis daugiau šeimų, ypač jaunų ir gaunančių nemažas pajamas, domisi, kaip, kur ir už kiek būtų galima pasamdyti namų ekonomę.

Pavyzdžiui, namą bebaigianti įsirengti jauna vilniečių teisininkų šeima rimtai svarsto galimybę paruošti atskirą kambarį namų ekonomei. Jie norėtų, kad samdyta moteris tvarkytų jų buitį, rūpintųsi namais ir padėtų prižiūrėti vaikelį nuolat gyvendama šalia, kaip šeimos narė.

Todėl labai tikėtina, kad ilgainiui namų ekonomės išsilavinimą seniau įgijusios moterys atras savo nišą šalies darbo rinkoje, jų profesija bus populiaresnė, paklausesnė, o šios netradicinės srities specialistės – gerbiamos ir mylimos.