Gausios šeimos, dėl suktos tvarkos negalinčios pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti, jau buvo įsitikinusios, kad asmuo, sugebėjęs ją pakeisti, bus vertas Nobelio premijos. Bet, regis, pati valstybė pagaliau atsikvošėjo.
Gausioms šeimoms pamėginus pasinaudoti įstatymuose deklaruojama valstybės parama neretai paaiškėdavo, kad ji – ne tik „popierinė”, bet dar daugiau – diskriminuojanti.
Oficialus atsakymas
Kauniečių Jūratės ir Arūno Lenkų šeima savo kailiu patyrė, kokia absurdiška paramos gavimo tvarka. Penkis vaikus auginanti šeima gyvena vieno kambario bendrabučio butuke, tačiau ilgametė bandymų pagerinti gyvenimo sąlygas odisėja iki šiol buvo bevaisė.
Prieš pusantro mėnesio Lenkuvienė gavo Kauno savivaldybės atsakymą, kuriame teigiama, kad pagal 2003 metų Vyriausybės nutarimą jos šeima neturi teisės pretenduoti į valstybės paramą būstui įsigyti. Kelią užkirto 106 litais „per didelis” šeimos turtas.
Šiaip ne taip išsitenka
Kartu su tėvais kambario bute šiandien turi išsitekti vyriausiasis sūnus studentas, šiemet baigianti gimnaziją duktė, vidurinioji dukra devintokė ir du mažyliai: pustrečių metų dukrytė ir trijų mėnesių sūnelis.
Baigusi socialinio darbo magistrantūros studijas Jūratė dirbo socialine darbuotoja, dabar – motinystės atostogose. Kaip verčiasi? „Nelaikome jokių bereikalingų daiktų. Visa šeima dažniausiai susirenkame tik vėlai vakare: sūnus po paskaitų lanko treniruotes, dukra mokosi Dailės gimnazijoje, jaunesnės dukros – darželyje ir mokykloje. Be to, vaikai dažnai svečiuojasi pas močiutes”, – pasakojo Lenkuvienė.
Bandymai – be rezultatų
Dar 1987-aisiais, anuomet Jūratei dirbant inžiniere valstybinėje įmonėje „Banga”, Lenkai, kaip jauna šeima, buvo įrašyti į eilę gauti butą. Įmonė statė kooperatinį namą ir 1991 metais šeimai jau būtų buvęs skirtas butas. Pradinį įnašą – apie 5 tūkst. rublių – Lenkai jau buvo susitaupę. Tačiau politinės permainos, kad ir kokios būtų buvusios džiugos, jaunai šeimai nepaliko vilčių greitai sulaukti nuosavo būsto. Butų eilės darbovietėse buvo panaikintos, o nuvertėjus pinigams iš šeimos santaupų liko grašiai.
1992-aisiais visos būsto laukiančiųjų eilės buvo perkeltos į bendrą savivaldybės sąrašą.
„Patekau tik į bendrąjį sąrašą, nes tuo metu daugiavaike buvo laikoma šeima, pradedant keturiais vaikais, – mes tada turėjome tris. Kasmet tikslindavausi, kokia mūsų vieta toje eilėje. Vėliau gaudavau pranešimus, kad jau galime kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Tačiau savivaldybės skyriuje, kuris tvarkė apsirūpinimo būstu reikalus, paaiškindavo, kad mūsų šeimos pajamos per mažos, kad jį suteiktų. Gimus ketvirtam vaikui nuėjau pristatyti pažymos. Tada ir sužinojau, kad 2003 metais iš šios eilės buvau išbraukta. Tai padaryta esą dėl to, kad laiku nepristačiau dokumentų, patvirtinančių teisę į socialinį būstą. Deja, jokio informuojančio rašto, kad mus išbraukia iš eilės, negavau” – pasakojo Jūratė.
Kainos didėjo, valstybės įkainiai – ne
Kai šeimoje gimė penktas vaikas, Lenkuvienė vėl pamėgino patekti į eilę gauti socialinį būstą. Tada paaiškėjo, kad jaunų šeimų kategorijai Lenkai jau nepriklauso, o kaip daugiavaikė šeima neturi jokių privilegijų. Dar ir turto turi per daug! Mat pagal 2003 metų Vyriausybės nutarimo Nr.670 dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarką, šeimos (neatsižvelgiant į narių skaičių), gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, grynosios metinės pajamos turi neviršyti 24 tūkst. litų, o turtas – 40 tūkst. litų.
Gyvenančios kitose vietovėse šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 20000 litų, o turtas – 30000 litų. Nuo 2003-iųjų būsto kainos didėjo milžiniškais šuoliais, tačiau Vyriausybės nustatytoje paramos teikimo tvarkoje jokių pokyčių neįvyko.
Šiuo metu Kaune vieno kambario bendrabučio tipo butas praktiškai visada yra įkainojamas daugiau nei 40 tūkst. litų.
Nulėmė rinkos kaina
Jūratė „Lietuvos žinioms” parodė prieš pusantro mėnesio iš Kauno savivaldybės Aprūpinimo būstu skyriaus vedėjo Šarūno Mandravicko gautą raštą. Jame rašoma: „Jūs nuosavybės teise turite 24,83 kv. m. bendrojo ploto butą Pramonės pr. 24-421, Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė 2007 m. daugiau negu 40 000 Lt, todėl jūs neturite teisės būti įrašyta į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą atitinkamus sąrašus.”
Registrų centras vieno kambario Lenkų butą bendrabutyje įkainojo 40 106 litais. „Pasirodo, esu per daug turtinga tais 106 litais, nors tvarkydama pažymas išleidau 108 litus. Ir net jei bute gyventų 20 žmonių, negalėčiau pretenduoti į socialinį būstą, nes turtas pagal minėtą Vyriausybės nutarimą negali viršyti 40 000 litų”, – apgailestavo Lenkuvienė.
Paprašytas pakomentuoti situaciją Kauno savivaldybės Aprūpinimo būstu skyriaus vedėjas Mandravickas teigė esąs už tai, kad minėtame 2003 metų Vyriausybės nutarime nustatytos turto ir pajamų ribos išliktų nepakitusios. „Šiandien Kaune socialinio būsto laukia apie 2300 žmonių. Ribas dirbtinai padidinus pas mus plūstelėtų dar daugiau žmonių, o laukiančiųjų eilė dar labiau išsitęstų”, – motyvavo Mandravickas.
Išsigelbėjimas – tik paskola?
Praradusi viltį gauti valstybės paramą, gražų penkių vaikų būrį auginanti mama žada griebtis paskutinės išeities – prašyti banko paskolos. „Aišku, tai mums bus didelė finansinė našta ir psichologinė įtampa. Šiandien galime remtis tik vienas kitu, o ne valstybės parama. Nesame išlaikytiniai: per pastaruosius 10 metų socialinė pašalpa ir kompensacija už šildymą mums buvo mokama tik kelis mėnesius. Visą kitą laiką dirbome ir mokėjome mokesčius. Tad valdžios atstovams geriau ne virkauti dėl mažėjančio gimstamumo, o padėti šeimoms spręsti konkrečias problemas, ypač dėl gyvenamojo ploto trūkumo”, – sakė Lenkuvienė.
Diskriminuojančios sąlygos
Lietuvos šeimos centro direktorės Vijoletos Valantiejūtės įsitikinimu, minėtasis Vyriausybės nutarimas dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos didesnėms šeimoms ne tik nesudaro sąlygų gauti paramą, bet iš tiesų jas diskriminuoja.
„Nesvarbu, kiek šeimoje narių – du ar devyni, jei jų pajamos viršija 24 tūkst. litų per metus, jie neturės teisės gauti valstybės paramą. O kaip devynių asmenų šeimai išgyventi iš 24 tūkst. litų per metus, t. y. iš 2 tūkst. litų per mėnesį? Pagal šį nutarimą suskaičiuojamos visų šeimos narių pajamos – ir ką tik gimusio kūdikėlio. Bet skiriant paramą į vaikų skaičių jau neatsižvelgiama. Jei būstas įvertinamas daugiau nei 40 000 litų, net ir devynių asmenų šeima neturės teisės į valstybės paramą. Ir visa tai tuomet, kai politikai tiek daug kalba apie gimstamumo didėjimo būtinybę, šeimos svarbą ir panašius dalykus”, – nutarimo vingrybes aiškino Valantiejūtė.
Nobelio premijos skirti neprireiks
„Nobelio premiją reikės skirti tam, kas sugebės pajudinti šį nutarimą”, – nusivylusi valstybės šeimos politika „Lietuvos žinioms” sakė Valantiejūtė.
Bet, – stebuklas, – pagaliau sujudo pati valdžia. Pasiteiravus nuomonės apie minėto nutarimo teisingumą, gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjos Elvyros Radavičienės. Ji pritaria, kad būtina taisyti valstybės paramos teikimo tvarką, nes dabar galiojanti tvarka neatitinka šiandieninių poreikių.
„Jau parengtas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos” pakeitimo projektas yra teikiamas Vyriausybei. Jame siūloma pakeisti nustatytus asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ribinius dydžius, diferencijuojant juos pagal šeimos narių skaičių ir padidinant juos gausioms šeimoms”, – LŽ sakė Valantiejūtė. Po galutinio suderinimo su visomis suinteresuotomis institucijomis nutarimo projektas Vyriausybei bus pateiktas jau kitą savaitę.