Prancūzijos dienraštyje „Liberation” išspausdintas straipsnis apie uždarytą Vilniaus „Lietuvos” kino teatrą
Straipsnio autoriai teigia, kad kino teatras ir jo tūkstančio vietų salė 40 metų buvo moderniausias ir vienas iš Vilniaus centre esančių kino teatrų, kuriame gimė pirmieji Lietuvos kino festivaliai – „Kino pavasaris”, skirtas Europos filmams, ar trumpametražių frankofoniškų filmų naktis. Straipsnyje aprašoma „Lietuvos” kino teatro pardavimo istorija, cituojamas Vilniaus savivaldybės Privatizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas V.Grinius, kuris priimtą sprendimą aiškina finansine krize. Rašoma, kad „Lietuvos” išsaugojimo komitetas tęsia kovą, tarp šio komiteto narių minimi menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai. Rašoma, kad apie 7000 asmenų pasirašė peticiją, kurioje smerkiama „auganti tendencija Lietuvoje naikinti viešąsias erdves” ir reikalaujama, kad visuomenė galėtų dalyvauti priimant esminius sprendimus dėl kultūros politikos. Čia primenama, kad Vilnius 2009 metais taps Europos kultūros sostine. Cituojama buvusi „Lietuvos” direktorė V.Ramaškienė, teigianti, kad Vilniaus savivaldybė nieko nepasiūlė vietoj išnykstančio kino teatro ir niekada nepadėjo kinui. Taip pat rašoma, kad Vilnius įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kad aktyvistai nenuleidžia rankų teisingumui apskųsdami išduotą statybų leidimą.
Straipsnis baigiamas teiginiu, kad „Lietuva”, lietuvių kalba reiškiantis šalies pavadinimą, tapo piliečių, siekiančių, kad jų balsas būtų išgirstas, kovos simboliu. Didelė pergalė būtų, jei pavyktų pakeisti teritorijų planavimo įstatymą, pataisant viešųjų erdvių sąvoką (įtraukiant į ją kino teatrus, baseinus ir teatrus).