Sostinės Užupio galerijoje „Galera” vyko tapybos ir skulptūros pleneras „Užupio misterijos”, skirtas M.K.Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms.
„Užupio meno inkubatorius” (UMI) sukvietė vietos menininkus ir bičiulius iš užsienio į trijų savaičių plenerą. Kasdien projekto dalyviai susirinkdavo prie „Galeros” ir išsibarstydavo po šį Vilniaus rajoną kurti savo darbų.
Svarbiausiu plenero tikslu tapo bandymas atskleisti Užupio savitumo paslaptį ir perteikti ją žiūrovams. Anot plenero kuratoriaus tapytojo Giedriaus Bagdono, kiekvienas kūrėjas mėgino atskleisti savojo Užupio suvokimą ir padaryti tai savitomis priemonėmis, savita technika.
Kūrėjų darbuose vyrauja šios Vilniaus vietovės gamtos, senosios ir naujosios architektūros atspindžiai. Štai Andrius Seliuta tapo raudoną upę, Aleksandras Guščenka („Užupis čia ir dabar”), Giedrius Bagdonas („Pasivaikščiojimas po Užupį”) siekia įamžinti dabartį ir senus, laikinumo ženklu pažymėtus objektus. Savitų kūrybos idėjų Užupis kelia tapytojui Petrui Kostinui, šiaurinėje „Galeros” sienoje kuriančiam nuogos moters-angelo freską. Kitoks požiūris ryškėja dar nebaigtoje UMI direktoriaus Artūro Maksimiljano skulptūrinėje kompozicijoje „Vartai”. Žilvinas Jasys fotografuoja senų, irstančių Užupio sienų fragmentus, tarsi ieškodamas čia praeity gyvenusių žmonių pėdsakų („Draugai”).
Mindaugas Klusas