Liepos 25-osios vakarą Vilniaus „Lietuvos” kino teatras plačiai atvėrė duris visiems savo bičiuliams ir kino mėgėjams. Čia vyko kino teatro 40-ojo gimtadienio šventė.
Sukaktuvių, kaip ir įprasta gerų draugų būryje, netrikdė išskirtinė pompastika ir oficialumai. Šventė vyko ekspromtu ir visiškai neprognozuojamai. Vilniaus miesto savivaldybė direktorei Vidai Ramaškienei įteikė marškinėlius su sostinės senamiesčio planu. Simbolinė dovana. Gal ką ir prognozuojanti jau kelintą mėnesį belaukiant Lietuvos kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Vilniaus prekybos”, įsigijusios „Lietuvos” pastatą, vadovų posėdžio.
„Šią savaitę numatytas susitikimas, – sakė Ramaškienė. – Tarsi ir yra įvairių „Lietuvos” kino teatro likimo sprendimų variantų, tačiau man dar niekas nieko nesakė”.
Taigi ar „Lietuvą” privatizavę verslininkai vis dar nusiteikę tik iki rugsėjo rodyti filmus, o vėliau nugriauti didžiausią Lietuvoje nekomercinį kino teatrą, įrašiusį reikšmingą puslapį į mūsų kultūros istoriją, nuo 1994 metų puikiais renginiais reprezentuojantį mūsų sostinę ir visą šalį tarptautinėje „Europa cinemas” asociacijoje? Ar nepabūgs jau kelis mėnesius „Lietuvos” pašonėje akcijas rengiančio akademinio jaunimo, kultūros žmonių ir pagaliau – visos miesto bendruomenės griežto pasmerkimo?