Kailiais iš Lietuvos puošiasi užsieniečiai

Kone pusšimtį amžiaus Kretingoje gyvuojančiame žvėrininkystės ūkyje pagaminta produkcija Lietuvoje neužsilaiko – dauguma jos iškeliauja į Rusiją ar net į tolimąją Kiniją

Didžiausias Baltijos šalyse švelniaplaukių žvėrelių augintojas Kretingos žvėrininkystės ūkis įsikūręs pačioje Kretingoje. Šį žvėrininkystės ūkį įsteigė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Įmonė ir dabar priklauso šiai kooperacinei bendrovei. Kaip sakė Raimondas Koreiva, Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojas, per pusę amžiaus įmonės verslo kryptis nepasikeitė. Tik atsižvelgiant į madą auginta daugiau lapių arba audinių.

Nors įmonėje dirba apie 50 žmonių, čia kasmet paruošiama daugiau kaip 100 tūkst. audinių ir apie 4 tūkst. žydrųjų bei juodsidabrių lapių kailių. Anot Koreivos, prireikus pastiprinti darbo pajėgas nusamdoma daugiau darbuotojų, tačiau jų skaičius labai nesikeičia.

Kailiukai – į aukcionus

„Lietuvai tapus nepriklausomai pasikeitė kailių rinkos. Anksčiau visą produkciją parduodavome į Rusiją, ir viskas tuo baigdavosi. Šaliai atgavus nepriklausomybę teko ieškoti naujų rinkų ir mėginti įsilieti į pasaulinę kailių rinką, mat Lietuvoje kailiukų sunaudojama labai nedaug. Dirbant tik su vietine rinka Lietuvoje plėsti kailių verslo neįmanoma”, – tvirtino Koreiva.

Anot pašnekovo, šiandien visa Kretingos žvėrininkystės ūkio produkcija parduodama pasauliniuose aukcionuose. Tokia kailių verslo specifika: kailiuko tiesiai gamintojui žvėrelių augintojai neparduoda. Juos aukcionuose superka kailių prekiautojai. Kailių pirkliai apžiūri įmonės siūlomus kailiukus, o tuomet žvėrelių augintojui suteikiama galimybė tam tikromis kainomis juos tiekti į aukcioną.

„Per pasaulinius aukcionus galime patekti į Kinijos ir Rusijos rinkas, kuriose esama didžiausių vartotojų, – kalbėjo Koreiva. – Daugiausia kailiukų parduodame Helsinkio aukcionuose. Lietuvos lengvosios pramonės įmonėms parduodama apie 10 proc. kailiukų.”

Be prognozių – nė iš vietos

Kaip sakė pašnekovas, priešingai nei atgavus nepriklausomybę, Lietuvai įstojus į ES rinkos sąlygos nepasikeitė. Tik, pasak Koreivos, teko kiek labiau konkuruoti su Danijos fermeriais, kurie yra stambūs švelniakailių žvėrelių augintojai.

„Lietuvoje vis daugiau atsiranda žvėrininkystės fermų, jų veikla plečiama, visi džiaugiasi neprastais rezultatais – verslui kojos niekas nekiša. Itin plėtotis neleidžia rinkos dydis, mat jis labai svyruoja. Švelniakailių žvėrelių auginimas – gana rizikingas verslas. Daug priklauso nuo to, kiek kailiukų rinkai patieks rusai, kinai. Jei žvėrelių užauginsi labai daug, bet nebus kur dėti jų kailiukų, patirsi didžiulius nuostolius”, – pasakojo Koreiva.

Kad išvengtų didelių nuostolių, Koreivos žodžiais tariant, verslininkai stengiasi prognozuoti rinką, spėti, kokios bus kailių mados po dvejų ar trejų metų. „Jei užauginai ne tos spalvos kailiuką, užauginai lapes, o rinka nori audinių – pats kaltas. Reikia daug prognozuoti. Profesionalumas mažina riziką. Tačiau reikalingi ne tik profesionalūs rinkos žinovai. Verslo sėkmei įtakos turi ir pašarai, ir žvėrelių laikymo sąlygos”, – teigė Koreiva.

Gavo ES paramą

Šiais metais dalį žvėrelių iš Kretingoje įkurtos fermos žvėrininkystės ūkis perkels į naują fermą prie Kretingos. Naujos kailinių žvėrelių fermos statybai finansuoti 44,1 proc. lėšų skyrė iš ES struktūriniai fondai.

Nors kol kas Lietuvoje rimtų konkurentų Kretingos žvėrininkystės ūkis, Koreivos žodžiais tariant, neturi, nauja ferma leis dar labiau įsitvirtinti kailių rinkoje. „Naujoje fermoje užauginsime daugiau ir sveikesnių žvėrelių, jų kailiukai bus geresnės kokybės. Drauge išspręsime ekologijos problemą, nes dabar ferma įkurta pačiame

Kretingos mieste. Dėl to kartais tenka pristabdyti įmonės plėtrą”, – sakė Koreiva.