Paulauskas: „Šįkart likome tarp aštuonių geriausių”

Patekti į stipriausių moterų Eurolygos komandų ketvertuką Vilniaus TEO krepšininkėms sutrukdė ekipos lyderių traumos

Vilniaus TEO moterų krepšinio ekipai trečius metus iš eilės patekti į Eurolygos finalo ketverto varžybas nepavyko. Du kartus į keturių stipriausių Senojo žemyno klubų grupę patekusios vilnietės šiemet neįveikė ketvirtfinalio barjero. TEO komandos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas įsitikinęs, kad jo auklėtinės jau trečią sezoną iš eilės būtų dalyvavusios finalo ketverto turnyre, jei ne traumos. Didelė tikimybė, kad ir pats finalo ketvertas būtų rengtas Vilniuje. Deja, visas šias viltis tenka atidėti ateičiai.

Sukliudė traumos

– Treneri, prieš Eurolygos ketvirtfinalio seriją minėjote, kad komandai šis sezonas yra sėkmingas. Ar po to, kai ketvirtfinalyje du kartus pralaimėjote Prancūzijos „Bourges Basket”, nuomonės nepakeitėte?

– Sezonas sėkmingas tik tada, kai tampi čempionu. Jei esi sportininkas, visada turi siekti aukščiausio. Jei nepasieki viršūnės, apie kokią sėkmę gali kalbėti? Prieš ketvirtfinalio varžybas kalbėdamas apie sezoną džiaugiausi, kad mums pavyko išspręsti problemas, su kuriomis buvome susidūrę.

– Kas sutrukdė patekti į Eurolygos finalo ketverto varžybas?

– Per paskutines šio sezono Eurolygos rungtynes Vilniuje neturėjome sveikos komandos. Jei žaidėjos būtų sveikos, būtume laimėję ir Prancūzijoje, ir namie. Neturiu teisės kalbėti apie traumas, nes jų yra visokių. Nesveika buvo ir Katie Douglas, ir kirkšnį pasitempusi Ebony Hoffman. Apie K.Douglas pasakysiu tik tiek, kad ją kamavo didesnės sveikatos problemos negu čiurnos patempimas. Nepaisant to, ji žaidė daug, o aš be reikalo ją aukojau.

Pasidavė įkalbinėjimams

– K.Douglas šį sezoną nė iš tolo nepriminė tos K.Douglas, kokią gerbėjai buvo įpratę matyti anksčiau. Kodėl?

– Sezono pradžioje K.Douglas skilo dešiniosios pėdos kaulas. Po tokios traumos būtina visiškai pasveikti, kad galėtum rungtyniauti iš visų jėgų. K.Douglas to nepadarė, o mes jos prašymu į aikštę išleidome anksčiau. Ji turėjo praleisti dar bent dvejas Eurolygos rungtynes ir visiškai pagyti.

– Ar tai jūsų didžiausia klaida šį sezoną?

– Galima sakyti, kad taip. Pasidavėme emocijoms ir K.Douglas primygtinai reikalaujant leidome žaisti. Ji ėmė mums sakyti, esą ja nepasitikime. Atsakiau: „Mes tavimi pasitikime, bet tu žaisk tada, kai būsi sveika”. Bet į aikštę jį grįžo daug greičiau. Ar gailiuosi? Ne, nesigailiu. Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

– Ar galima sakyti, jog sezonas komandai jau baigėsi – Lietuvos (LMKL) bei Baltijos moterų krepšinio lygos čempionatus veikiausiai laimėsite be didesnio vargo?

– Kol teisėjas nesušvilpė finalinio rungtynių švilpuko, sezonas nesibaigė. Liūdna, kad sezonas Eurolygoje baigėsi, bet nieko nepadarysi. Visi žinome, kas vyko prieš sezoną. Mus truputį nualino pasaulio čempionatas, ir sezono iš visų jėgų pradėti negalėjome. Todėl kelerias pirmąsias rungtynes žaidėme kiek prasčiau.

Tiki LMKL ateitimi

– Šiemet LMKL komandų iš Lietuvos skaičius sumažėjo iki 4. Ar tai jums trukdė geriau pasirengti Eurolygos rungtynėms?

– Tai mums nedaro jokios įtakos. LMKL varžybos mums turėtų padėti rengtis Eurolygos varžyboms, tačiau šiuo metu jos mums kenkia. Tarp mūsų komandos ir kitų ekipų yra pernelyg didelis meistriškumo skirtumas. Kitos Eurolygoje rungtyniaujančios ekipos savo šalių čempionato mačus žaidžia esant didelei įtampai, o mes to nepatiriame. Kita vertus, man atėjus dirbti į tuometinį „Lietuvos telekomą” visi klausinėjo, ar Eurolygai reikalinga tokia komanda, kuri visiems pralaimės 40 taškų skirtumu. Sakiau, kad reikalinga, nes kada nors ji laimės. Negalima paneigti, kad ji laimėjo. Kovojame su geriausiomis Europos komandomis ir esame tarp aštuonių geriausių. Pernai ir užpernai mūsų komanda buvo viena iš keturių geriausių, tačiau pirmą sezoną – vos ne paskutinė.

– Ar tikite, kad ateityje situacija LMKL pasikeis?

– Mačiau Kūno kultūros ir sporto departamento strategiją, pagal kurią kitą sezoną LMKL rungtyniaus jau aštuonios komandos: dvi iš Rygos ir šešios Lietuvos ekipos. Turėsime aštuonias ekipas ir iš masiškumo darysime meistriškumą. Reikia sužadinti kitų miestų dėmesį, kad ir jie norėtų turėti moterų krepšinio komandas. Iš pradžių galbūt dirbtinai, tačiau vėliau mes pasieksime tai, ko norime. Žinoma, rungtynės baigsis dideliu taškų skirtumu, tačiau ateityje jis mažės.

Norėtų gauti per galvą

– Ar nebandėte ieškoti pajėgių komandų, su kuriomis galėtumėte žaisti draugiškas rungtynes ir geriau pasirengti Eurolygos mačams?

– Mes galime žaisti, bet su mumis niekas nenori rungtyniauti. Visos ekipos dalyvauja stipriuose savo šalių čempionatuose. Pavyzdžiui, Eurolygoje rungtyniaujanti Lenkijos komanda „Wisla Can-Pack” šalies čempionate pralaimi rungtynes vidutiniokėms, o mums taip nutikti negali. Atvirai kalbant, kartais būtų gerai gauti per galvą, kad nusileistume ant žemės.

– Eglė Šulčiūtė jau kelintą vasarą iš eilės Lietuvos rinktinėje žaidžia puikiai, tačiau per Eurolygos rungtynes nuolat sėdi ant suolo. Kodėl?

– To klauskite pačios E.Šulčiūtės. Ji turi psichologinių problemų. Jei tik į komandą atvyksta gera užsienietė arba net prastesnė už ją žaidėja, ji ir perdega. Pajunta konkurenciją ir praranda pasitikėjimą savimi. Bet šis dalykas išgydomas. Eglė yra talentinga kovotoja, reikia sunkiai dirbti, kad talentas žibėtų. Kodėl ji neina individualiai padirbėti su treneriu Alfredu Vainausku? Kai šis atėjo į komandą ir padirbėjo su Egle dvi savaites, ji aikštelėje darė viską ir paskui pasakė: „Aš tai moku”. Tačiau žinoti, kad moki, neužtenka, reikia tai daryti. Kažkodėl užsienietės tuo naudojasi, o lietuvėms to nereikia.

Jaunimas netobulėjo

– Kaip vertinate jaunųjų krepšininkių – Gintarės Petronytės, Indrės Dudėnaitės, Šarūnės Jasiunskaitės ir Šarūnės Povilionytės – žaidimą?

– Manau, jos žengė žingsnį atgal. Jaunosios žaidėjos pakliuvo į komandą, kuri kovoja dėl aukštų vietų Eurolygoje, o tokia komanda negali remtis jaunomis žaidėjomis. Tai ir yra didžiausia blogybė. Bet visos jaunos žaidėjos labai stengiasi, noriai dirba, su jomis neturime jokių sunkumų. Manau, po penkerių metų joms nebus lygių.

– Kodėl jų nepaskolinote kitoms komandoms?

– Reikia susėsti prie derybų stalo ir būtinai paskolinti, atiduoti, o po kelių metų susigrąžinti, nes per Eurolygos rungtynes sėdėdamos ant suolo jos neišmoks žaisti krepšinio. Tai joms buvo didžiausias šio sezono nuostolis.

– Ar likote patenkintas TEO legionierių žaidimu Eurolygoje?

– Visos jos į TEO komandą pateko spontaniškai. E.Hoffman man iškart patiko. Ji per rungtynes atiduoda visą širdį – tai labai svarbu. Milica Dabovič aikštėje taip pat atiduoda viską, tačiau ji į mūsų komandą atėjo vėlai ir pritapti nespėjo. Visos legionierės kaip galėdamos prisidėjo prie ekipos rezultatų. Jeigu jos dar turėtų ir gerą trenerį, būtų labai gerai (šypsosi).