Vietoj romantiškos vakarienės – vilnonių antklodžių pristatymas
Duoną iš prekybos valgantys vadybininkai neriasi iš kailio bandydami į prekių pristatymus pritraukti kuo daugiau potencialių pirkėjų. Paprastai pasiturinčioms šeimoms išsiunčiami kvietimai į pobūvius žinomose miesto kavinėse arba pranešama apie laimėtą siurprizą. Kvietimai mirga galimybėmis laimėti daugiau prizų, kelionių į egzotiškas šalis. Į prekeivių reklamos spąstus įkliuvę kauniečiai piktinasi, kad tikėjęsi žadėtos romantiškos vakarienės, tesulaukė dulkių siurblių, puodų ar kupranugario vilnos antklodžių pristatymo.
Vilioja romantiškais vakarėliais
Sukvietęs grupelę potencialių pirkėjų į gaminio pristatymą vadybininkas turi galimybę išreklamuoti prekę ir sudaryti ne vieną pirkimo sutartį. Tačiau prisivilioti tikslinę grupę, ypač prekiaujantiesiems prabangos prekėmis, nėra lengva.
„Prekeiviai griebiasi apgaulės, netgi pamina etikos ribas, meluoja”, – piktinosi kaunietė Janina Mickevičienė, prieš savaitę dalyvavusi vienos firmos prekių pristatyme. Pasiturinti verslininkė „Kauno dienai” pasakojo, kad prieš kelias savaites gavo kvietimą į pobūvį. Vėliau pasipylė skambučiai, buvo prašoma patvirtinti dalyvavimą.
„Nė neįtariau, kad esu kviečiama į prekių pristatymą. Kvietime apie tai – nė žodžio, tikrojo renginio tikslo nepaminėjo ir skambinusieji organizatoriai”, – sakė J. Mickevičienė. Į panašias reklamos pinkles įkliuvo ir kaunietė Roma Čižauskienė. Likus savaitei iki vasario 14 dienos, moteris gavo laišką – kvietimą į romantišką vakarėlį. Renginio vieta – viena jaukių Kauno kavinių prie Muzikinio teatro – moteriai buvo žinoma, ne kartą joje yra buvusi.
„Pamanėme, kad būtų puiku meilės dieną atšvęsti romantiškoje aplinkoje”, – gautu kvietimu apsidžiaugė kaunietė. Šventinį vakarą su vyru atvykusi į vakarėlį ji nemaloniai nustebo – pateko į patalynės pristatymą.
Valentino dienos švęsti į tą patį vakarėlį skubėjusi kita ponia Alina Navickienė piktinosi prekybininkų įžūlumu: „Nebūtų taip pikta, jei paprastą dieną būtum taip „išdurtas” – apsisuktum ir išeitum. Ne laikas ir ne vieta tokioms reklaminėms akcijoms, įžūlumo viršūnė”.
Pasiturinčio pirkėjo iš akiračio nepaleidžia
Kvietimus į pobūvius ir vakarėlius iš tų pačių organizatorių kelis kartus gavusi A. Navickienė pastebėjo, kad laiškai jų šeimai buvo pradėti siųsti po apsilankymo Edmundo Kučinsko koncerte. Prieš Kauno kultūros centre „Girstutis” vykusį koncertą susirinkusieji buvo kviečiami dalyvauti loterijoje ir laimėti prizus: kelionę dviem į Paryžių, Italiją, Austriją arba Šveicariją bei penkis 500 litų vertės prizus.
Lūkuriuodama koncerto pradžios minia kauniečių, anot A. Navickienės, pildė loterijos bilietus, į anketas surašė savo vardus ir pavardes, telefonų numerius, namų adresus bei gimimo metus. Po kelių dienų po koncerto Navickai bei Čižauskai sulaukė pirmųjų kvietimų į vakarėlius.
„Puikus būdas susirinkti žmonių adresus. Atsirinkę tikslinius pirkėjus prekeiviai vėliau jų nebepaleidžia: atakuoja įkyriais skambučiais, kvietimais į renginius. Reikia būti budriam ir žiūrėti, kas organizuoja pobūvį, kad netaptum reklamos auka”, – dėsto J. Mickevičienė.
Prie sienos neremia, bet įsiūlyti moka
Prekių pristatymuose dalyvavusios kaunietės sako turėjusios atlaikyti taiklios reklamos srautą – kvalifikuoti vadybininkai įtikinti moka, todėl iškart po renginio jie vikriai pasirašinėjo prekių pardavimo sutartis su susirinkusiaisiais.
„Prie sienos nerėmė, bet įtikinti žmones, kad pirktų siūlomus gaminius, jiems sekėsi neblogai”, – dalijosi įspūdžiais R. Čižauskienė.
Jai pritarė A. Navickienė, šią vasarą panašiame prekių pristatyme įsigijusi puodų rinkinį.
„Vos nepasirašiau pirkimo sutarties ir šįkart: siūlė kokybiškas antklodes, tik kad kainos labai aukštos – patalynės komplektas kainavo mažiausiai tūkstantį litų”, – pasakojo kaunietė.
Aršios reklamos nesigėdi
Vienos prekių pristatymus organizuojančių bendrovių „Merkurita” direktorius Virginijus Tomulionis skaičiuoja, kad per dieną vien Kaune įmonė surengia apie šešis prekių pristatymus. Verslininkas sako, kad toks reklamos būdas – vienas efektyviausių ir palyginti pigus.
„Nuomotis patalpas didžiuliame prekybos centre, kad pasiektume tikslinį pirkėją, būtų kur kas brangiau. Pirkėjui tektų mokėti didesnę kainą. Pirkdamas užklotą, jis padengtų ir dalį prekybos centro šildymo ar vėdinimo išlaidų, jo aikštelių priežiūros ir kitas išlaidas”, – žeria argumentus V. Tomulionis.
Tekstilės gaminiais prekiaujančios bendrovės vadovas pabrėžia, kad kvietimuose į prekių pristatymus melagingos informacijos nepateikiama, informuojama, kad vyks prekių pristatymas. „Kauno dienos” žurnalistų kalbinti kauniečiai teigia priešingai – jų gautuose kvietimuose nė žodžiu neužsiminta apie patalynės pristatymą, tik smulkiomis raidėmis kvietimo pabaigoje parašyta, kad „bus galimybė susipažinti su įmone”. Vargu ar iš tokios informacijos galima spręsti, kad kviečiama į prekių pristatymą.
V. Tomulionis teigia, kad renginio pradžioje vadybininkai pasako, kad susirinkusieji turės galimybę apžiūrėti įmonės gaminius bei jų įsigyti. Jeigu kas nors nepageidauja dalyvauti, anot jo, gali išeiti.
Teisės aktų nepažeidžia
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vitas Jonas Ūsas pabrėžia, kad reklamos sritis slidi, sunku surasti ribą, kada tam tikra reklaminė kampanija pažeidžia etikos normas. Kokio nors teisės akto pažeidimą, anot jo, įžiūrėti būtų sunku, kadangi tai – reklaminė akcija. Niekas nereikalauja pirkti, tik demonstruoja savo produkciją ir siūlo įsigyti su nuolaidomis. Kvietime nurodyta, kad bus užkandžių, vyno – visa tai į renginį atvykęs žmogus gauna.
„Vartotojas turi pasirinkimo teisę, o reklaminės akcijos traktuoti kaip pažeidimo negalime”, – aiškina specialistas.
V. J. Ūsas pabrėžia, kad vartotojai turėtų budriau vertinti per tokius pristatymus siūlomų gaminių kokybę. Yra buvę atvejų, kai ištyrus neva kupranugario ar lamos vilnos antklodę paaiškėjo, jog sudėtis kitokia. Vartotojų teisių gynimo įstatyme nurodyta, kad vartotojų teises ginančios institucijos gina fizinį asmenį, kuris perka prekę ar paslaugą namų reikmėms. Jeigu nupirkus daiktą paaiškėtų, kad jis neatitinka kokybės, tai būtų pažeidimas, už kurį baudžiama.