Pastaruoju metu itin sparčiai besiplėtojančiai šalies baldų pramonei koją kišo tai, kad Lietuvoje buvo pagaminama per mažai pagrindinės žaliavos – medienos drožlių plokštės (MDP).
Išsigelbėjimo ratu šalies baldininkams taps praėjusią savaitę Kazlų Rūdoje oficialiai atidarytas UAB Vakarų medienos grupė (VMG) valdomas MDP fabrikas „Girių bizonas”, kurio statybos atsiėjo per 200 mln. litų.
Teigiama, kad „Girių bizonas” ne tik visiškai patenkins Lietuvos baldų pramonės poreikius, bet dar ir eksportuos apie penktadalį savo produkcijos.
Kvietė dalyvauti visus
„Jei ne šis projektas, Lietuvos baldų pramonė neturėtų ateities. Iki šiol Lietuvoje per metus buvo pagaminama tik apie 270 tūkstančių kubinių metrų MDP, dar 200 tūkstančių baldininkams tekdavo importuoti. Visu pajėgumu pradėjęs veikti „Girių bizonas” pagamins 460 000 kubinių metrų MDP. Prioritetas parduodant produkciją bus teikiamas šalies baldų gamintojams, nors jaučiamas didelis susidomėjimas ir iš užsienio, ypač iš Šiaurės Lenkijoje įsikūrusių baldų gamintojų. „Girių bizono” produkcija leis Lietuvos baldžiams sukurti didesnę pridėtinę vertę”, – sakė VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
Jam antrino ir 50 proc. VMG akcijų valdančio koncerno SBA verslo vystymo viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
„Be naujojo „Girių bizono” fabriko baldų pramonės augimo perspektyvos buvo labai miglotos. Mūsų koncernui, valdančiam didžiausią baldų gamybos grupę, šios gamyklos atidarymas yra itin reikšmingas”, – sakė E. Valentinavičius.
Pasak S. Paulausko, prisidėti prie „Girių bizono” projekto buvo kviečiami ne tik visi baldų gamintojai, bet ir privačių miškų savininkų asociacija, tačiau dėl didelės projekto vertės sugebėjo prisijungti tik investicijų bendrovė „Invalda”. Ji per kontroliuojamą AB „Vilniaus baldai” valdo 25 proc. „Girių bizno” akcijų.
Bendra investicijų suma į „Girių bizoną” siekia daugiau kaip 200 mln. litų. 45,7 mln. litų sudaro parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 30 mln. litų skyrė investuotojai, 20 mln. litų – UAB „Girių bizonas”, o likusieji 107 mln. litų buvo pasiskolinti.
Anot S. Paulausko, šis projektas turėtų atsipirkti maždaug per 7 metus.
Naudos vietinę žaliavą
Pasak „Girių bizono” direktoriaus Laimo Devetino, naujoji gamykla, kurią sudaro beveik devynių hektarų ploto teritorijoje išsidėstę septyni pastatai, buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką – vienerius metus.
„Fabrike sumontuota pati pažangiausia pasaulyje gerai žinomų kompanijų „Siempelkamp”, „Buttner”, „GreCon” technologinė įranga, į atmosferą išmetamas oras ir garai yra išvalomi, gamybos procese naudojamas ne mazutas, o dujos. Dėl to į Kazlų Rūdą buvo nutiestas dujotiekis, aprūpinantis dujomis ir miestelio gyventojus”, – pasakojo L. Devetinas, pabrėžęs, kad fabrikas nemodernizuojamas galės dirbti apie 15 metų.
Anot jo, per parą gamykla, kurioje iš viso dirba per 100 žmonių, gali pagaminti 1 400 kub. metrų MDP. Numatoma, kad vieno darbuotojo išdirbis per mėnesį sieks apie 150 tūkst. litų. Įmonės apyvarta 2007-aisiais turėtų siekti 200 mln. litų.
Planuojama, kad šiemet „Girių bizonas” pagamins 300 tūkst. kub. metrų MDP. Tam bus sunaudota apie 600 tūkst. kub. metrų Lietuvoje išaugintos medienos. Šiems metams jau yra pasirašyta kontraktų dėl 450 tūkst. kub. metrų medienos tiekimo. Anot S. Paulausko, dalis žaliavos gali būti ir importuojama iš Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities.
Galvoja apie kitus projektus
Pasak S. Paulausko, kad Lietuvoje pilnai susiformuotų galinga, didelę pridėtinę vertę kurianti medžio perdirbimo pramonė, dar reikėtų per artimiausius metus pastatyti vidutinio tankio plokščių gamyklą. Iš šių plokščių gaminamos fasadų dangos, laminuota grindų danga ir t.t.
„Tokia gamykla yra reikalinga ne tik baldų sektoriui, bet ir itin sparčiai augančiai šalies statybų pramonei, dabar įvairios importuotos produkcijos pavidalu per metus nuperkančiai apie 100 tūkstančių kubinių metrų vidutinio tankio plokščių. Pradėjus veikti tokiai gamyklai, kuri galėtų pagaminti apie 240 000 kubinių metrų produkcijos, žymiai sumažėtų ir rąstų pavidalo medienos eksportas, vietoje to šalyje būtų sukuriama didesnės pridėtinės vertės produkcija”, – sakė S. Paulauskas.
Anot jo, toks projektas atsieitų brangiau nei „Girių bizono” gamyklos statybos, nes vidutinio tankio plokščių gamybos technologija yra sudėtingesnė. Ar VMG ryšis investuoti į tokios gamyklos statybas, anot jos valdybos pirmininko, paaiškės po išsamių diskusijų ir dėl galimos Europos Sąjungos paramos.