Pinta tvora auga ir žaliuoja

Galima užsiauginti originalią, nebrangią gyvatvorę iš neišskiriamų augalų

Įprastinė gyvatvorė – tai eilė vienodais atstumais pasodintų atskirų krūmų ar medžių, tačiau galima užsiauginti gyvatvorę, kurioje atskirti augalus sunku arba jie ir visai neišskiriami. Tai pinta gyvatvorė.

Galima sodinti ankstyvą pavasarį

Tokia gyvatvorė neužima daug vietos, yra patvari ir nepereinama. Greitai augančių, ilgus ūglius turinčių augalų, paprastai karklų, šakos supinamos į tinklą. Daugumos karklų ūgliai puikiai įsišaknija, tad nebūtina sodinti sodinukus – galima tiesiog susmaigstyti šakeles, jas supinti ir laukti, kol tvora sužaliuos. Gyvatvorėms tinka žilvitis, balsvasis, pajūrinis, smailialapis, krantinis, purpurinis karklas. Jais prekiauja kai kurie medelynai. Ūglių galima įsigyti ir karklų, auginamų vytelėms ar biokurui, plantacijose. Greitai auga, nereikli, graži ir baltosios bei palaipinės sedulų tvora – žiemą sniego fone akį traukia jų raudonos arba geltonos šakos.

Gyvatvorė iš ūglių sodinama arba pavasarį, išėjus pašalui, arba rudenį (spalį ar lapkritį). Pavasariniam dauginimui ūglių geriau prisikarpyti iš anksto, žiemos pabaigoje, prieš pumpurų brinkimą, ir laikyti šaltoje drėgnoje vietoje iki sodinimo. Gyvatvorės vieta pažymima kuoliukais su tarp jų ištempta virve. Pagal virvę iškasamas siauras 0,3-0,4 m gylio griovys, jo dugne žemė supurenama. Prastose dirvose kasama giliau ir griovio dugne papilama derlingos žemės ar komposto, į molingą dirvą įmaišoma smėlio ar durpių.

Gali patarti krepšių pynėjai

Jei dirva nesunki, galima nekasti griovio, o kiekvienam ūgliui metaliniu virbu padaryti apie 0,3-0,4 m gylio duobutę. Ūgliai turėtų būti 1-2 m ilgio, kuo vienodesnio storumo. Jei jie šakoti, nukarpomos visos šoninės šakelės. Ūgliai smaigstomi į griovį, pradedant nuo kairiojo krašto, pasvirę 45-60 laipsnių kampu į dešinę. Vienodais atstumais kas 0,2-0,4 m susmaigstoma pusė turimų ūglių. Tada, pradedant nuo dešiniojo gyvatvorės galo, kelių – keliolikos centimetrų atstumu nuo pirmosios eilės smaigstoma kairėn pakrypusių ūglių eilė taip, kad kiekvienas smeigiamas ūglis būtų viduryje tarp dviejų pirmosios eilės ūglių. Abiejuose gyvatvorės galuose įsmeigiama po vieną ar du ūglius vertikaliai, kad būtų lengviau pinti.

Griovys užpilamas žeme, ji suspaudžiama, ir tvorelė pradedama pinti. Visi dešinėn pakrypę ūgliai pirmame susikirtime su kairėn pakrypusiais turi būti virš pastarųjų; kitame susikirtime – po kairėn pakrypusiais, trečiame – vėl virš jų ir taip iki viršaus. Arba atvirkščiai: pirmame susikirtime dešinieji po kairiaisiais, antrame – virš šių ir t. t. Svarbu, kad visoje tvorelėje būtų vienoda tvarka. Ūglius jų susikirtimo vietose galima laisvai surišti virvele ar liaunomis vytelėmis. Galima pinti ir kitokiais, sudėtingesniais būdais, ūglį perpinti ne su gretimu, o su trečiu iš eilės ūgliu ir panašiai. Naudinga pasikonsultuoti su krepšių pynėjais, nes gyvus, augančius karklų ūglius galima supinti panašiai kaip pinami krepšiai.

Tvorą teks laistyti

Paprastesnis būdas – susmaigstyti karklų ūglius vertikaliai viena eile kas 10-20 cm. Vasarą, kai išauga šakelės, jos, augančios gyvatvorės plokštumoje, supinamos, o išaugusios į šalis – nukarpomos. Tvorelė bus tvirtesnė, jei supinsime ne tik greta augančių, bet ir tolimesnių sodinukų šakeles.

Jei dirva sausa, pasodinti ūgliai palaistomi. Pavasarį sodintus ūglius reikia laistyti bent iki vidurvasario, kol gerai įsišaknija. Toliau ši gyvatvorė prižiūrima kaip ir kiti neseniai pasodinti augalai: reguliariai laistoma, ravima. Tręšti galima tik gerai įsišaknijusią gyvatvorę – pirmaisiais metais vasaros pradžioje ir labai saikingai, vėliau – kiekvieną pavasarį. Geroje, derlingoje žemėje augančią tvorą pakanka patręšti kas kelerius metus. Karklai jautrūs drėgmės trūkumui, tad sausesniais metais kartkartėmis reikėtų palaistyti. Jei pasodintos tvorelės aukštis yra pakankamas, viršūninės šakelės nukarpomos, jei ne – paaugusios pinamos toliau, kol tvora bus reikiamo aukščio. Karpymo laikas didelės reikšmės neturi.

Sodinukų gyvatvorė

Panašią gyvatvorę galima suformuoti ir iš sodinukų. Gražus raštas išeis tik iš sodinukų su vienu ūgliu (jei jų daugiau, galima iškarpyti). Galima supinti ir tankesnių sodmenų ūglius, tik šiuo atveju pinučiai nebus tokie taisyklingi.

Pintoje karklų tvoroje į šonus augančios šakelės iškarpomos. Galima jas įpinti į tvorą, tik reikėtų pasistengti, kad tvora viršuje nebūtų platesnė negu apačioje, nes dėl šviesos trūkumo apačioje gyvatvorė ims retėti.

Turintieji laiko ir fantazijos iš karklų gali sukurti įvairiausių tunelių, palapinių ir „gyvųjų skulptūrų“. Jei rezultatas ir nevisiškai atitiks pradinį sumanymą, jis neabejotinai suteiks džiaugsmo kaip kūrybos procesas, kuriame žmogus dalyvauja kartu su gamta.

Suaugintų krūmų ar medžių siena

Patvarios, ilgaamžės ir beveik nereikalaujančios priežiūros yra suaugintų medžių ar krūmų gyvatvorės. Svarbiausia jų ypatybė – kartu suaugintos (o ne tik perpintos) šakos. Tad visa gyvatvorė funkcionuoja kaip vienas augalas – atskiros jos dalys nesivaržo dėl vandens ir maisto medžiagų, o padeda aprūpinti viena kitą.

Tokiai gyvatvorei tinka beveik visi medžiai ir aukšti krūmai, dažniausiai naudojamos gudobelės, liepos, pupmedžiai, totoriniai sausmedžiai, šermukšniai, geltonžiedės sedulos, laukinės ir dekoratyvinės obelys ir kriaušės, skroblai, ligustrai, lazdynai, sidabriniai ir trakiniai klevai. Sodinukai turėtų būti kiek įmanoma vienodesnio aukščio ir storio, tiesūs ir maždaug tokio aukščio, koks numatomas tvoros aukštis.

Augalai pasodinami tankiai (1,2-1,8 m aukščio tvorai sodinami kas 14-18 cm, aukštesnei galima sodinti rečiau – kas 20-40 cm). Vienus metus, o nepalankiomis sąlygomis (prasta dirva, sausros, speigai) – netgi dvejus reikia palūkėti, kad sodinukai gerai įsišaknytų ir pradėtų augti. Leidžiama augti 2-4 šakoms, kitos nukarpomos. Geriausia, jei šakos auga žemai – tokia gyvatvorė bus tanki nuo pat apačios.

Patogiausia pinti rudenį ir pavasarį, kai augalai be lapų, bet orai gana šilti, nes šaltyje greičiau lūžta. Perpinamos ir sutvirtinamos (smeigtukais arba audinio juostomis) greta augančių medelių šakos taip, kad susikryžiavimo vietose tvirtai priglustų viena prie kitos ir nejudėtų. Vasaros pradžioje ir antroje pusėje reikėtų patikrinti, ar juosta neįsirėžė giliai į augančius audinius – „pasmaugtos“ šakos gali nulūžti arba nudžiūti. Per 1-2 metus dauguma šakų suauga viena su kita. Plonesnės kaip 8 mm šakos nesuauga, todėl jos neperpinamos.

Viršūnes taip pat galima perpinti. Jei supinta gyvatvorė jau yra reikiamo aukščio, viršūnės nukarpomos. Tokių tvorų būta Viduramžių Europoje, o dabar jos retai auginamos, bet norintiesiems originalios ir tvirtos tvoros verta pabandyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Pinta tvora auga ir žaliuoja"

  1. vaida

    Butu idomu pamatyti nuotraika tokios gyvatvores.Neabejoju,kad atrodo puikiai,bet butu aiskiau kaip reikia pinti.

  2. Viltė

    Tvoros iš įvairių augalų, pintos tik dėl grožio. Tokios tvoros apsauginės funkcijos neatlieka. Kažkada norėjau ir aš pabandyti nusipinti tokią tvorą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.