Anot ekspertų, didžiausią paklausą pastaruoju metu turi vidutinės klasės naujos statybos būstai.
Pasak nekilnojamojo turto (NT) agentūros „ŽIA valda real estate” direktoriaus pavaduotojos Gintarės Mikučionytės, Vyriausybės vykdoma ekonomikos politika, leidžianti gerinti gyvenimo kokybę, bei augantis pasitikėjimas bankais, keičia žmonių finansinio elgesio įpročius – gyventojai nebebijo imti ilgalaikių būsto paskolų, įvertindami savo realius poreikius ir galimybę investuoti į NT.
„Nors augant statybinių medžiagų kainoms ir darbuotojų atlyginimams, naujos statybos butų kainos kyla, tačiau bankai prognozuoja, kad būsto paskolų portfelis šiemet augs 50-70 procentų”, – teigia G. Mikučionytė.
Pastebima, kad „žirklės” tarp būsto kainos ir jo vertės mažėja, nes NT rinka skaidrėja.
Pernai sulėtėjusį rinkos augimą G. Mikučionytė sieja su dviem pagrindiniais veiksniais: psichologiniu – euro neįvedimo, bei ekonominiu – banko palūkanų normų padidėjimu. Anot ekspertės, susiklosčiusi rinkos situacija yra daug palankesnė išsirinkti tinkamą būstą, kurio vertė ateityje turėtų didėti.
Bendrovės duomenimis, Klaipėdoje pernai vidutiniškai 10-20 proc. brango naujos statybos neįrengti, o naujos statybos įrengti butai – 15-30 proc. Miesto centre ir prestižiniuose mikrorajonuose senos statybos renovuotų butų pardavimo kainos vidutiniškai padidėjo 20-25 proc., o šio segmento kainos miegamuosiuose mikrorajonuose liko nepakitusios.
Anot G. Mikučionytės, senos statybos remontuotini butai ir individualūs namai visuose Lietuvos regionuose turėtų po truputį prarasti paklausą ir vidutiniškai galėtų atpigti 5-10 proc. Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos būstas esą gali brangti vidutiniškai 7-10 proc.