Amžinas naujakurių ar butą remontuojančių žmonių galvos skausmas – kaip racionaliai išspręsti vietos daiktams pasidėti problemą, kad namuose vyrautų tvarka, o spintos neužimtų daug vietos. Galų gale randama geriausia išeitis – sieninės spintos-drabužinės.
Šiandien vis daugiau šeimų nusprendžia įsirengti ne vieną, o netgi keletą drabužinių skirtingose buto ar namo vietose.
Lengvai priderinamos ir sutaupančios vietos
Sienines spintas-drabužines sudaro lentynų ir durų sistemos. Vadinamoji lentynų sistema dažniausiai būna gaminama iš laminuotų medienos drožlių plokščių. Jų spalvų paletė gana didelė – iš jos lengva išsirinkti norimą atspalvį, derantį prie viso buto ar kambario interjero. Durų sistema gaminama iš patvaresnių medžiagų – plieno ar aliuminio.
Nuo medžiagos pasirinkimo priklauso baldo patvarumas, taigi renkantis pigesnes medžiagas gali nukentėti produkto kokybė. Spalvos ir kita apdaila priklauso nuo vartotojo poreikių, jo kambario stiliaus. Gali būti veidrodinės, stiklu ar plastiku dailintos durys, tapetuotos, aptrauktos apmušalu ar kitokia medžiaga. Neretai gamintojai siūlo įvairių spalvų bei raštų stiklą, taip pat ir veidrodinį. Gaminančios įmonės dažniausiai pasirūpina ir klientų saugumu: spintų su veidrodinėmis durimis veidrodžio įsprūda iš vidaus būna apklijuojama specialia apsaugine plėvele. Stiklinių durų gamybai naudojamas tik grūdintas stiklas, o jei pirkėjas pageidauja – papildomai apklijuoja apsaugine plėvele.
Sieninės spintos gali būti su stumdomosiomis, slankiosiomis, varstomosiomis, klostytinėmis ar kabamosiomis durimis ar iš viso be jų. Renkantis spintos duris baldžiai pataria atsižvelgti į spintai skirtą vietą, be to, kur stovės kiti baldai. Taupant vietą rekomenduojamos slankiosios ar klostytinės durys, kurios tiesiog pasislepia atidarius spintą ir neužima papildomos vietos, taip pat palengvina drabužinės tvarkymą. Renkantis stumdomąsias duris vertėtų prisiminti, jog tokia durų sistema užima 10 centimetrų bendro spintos ploto, taigi spintos gyliui derėtų palikti ne tik rekomenduojamus 60-65 cm, bet kokius 70-75 cm.
Kartais tokio tipo drabužinei skiriamas visas nedidelio kambario plotas. Tokio sprendimo pranašumas – tvarka ir optimalus erdvės išnaudojimas. Juk visi rūbai, avalynė ir kiti daiktai laikomi vienoje vietoje ir skubant nereikia jų karštligiškai ieškoti po visą namą ar butą.
Pasak „Vesidos” atstovės Rasos, tokią sieninę spintą galima pagaminti bet kokio dydžio ar pločio. Dauguma sieninių spintų išnaudoja joms skirtą vietą ir erdvę: jos įrengiamos nuo grindų iki lubų.
Gamyba ir įrengimas – specialistų darbas
„Daryti tokias spintas pačiam tiesiog nenaudinga”, – šypsosi baldų technologas Jonas. Matavimo ir montavimo namie darbus, kaip ir patį spintos gaminimą, derėtų palikti specialistams. Pasak jo, sienos namuose neretai būna nelygios, kampai tarp jų nėra idealiai statūs, todėl reikia tiksliai išmatuoti ir suderinti. Jau montuodamas spintą namuose specialistas galės pažiūrėti, ar visos detalės atitinka, ar nereikia ko nors keisti, pavyzdžiui, siaurinti ar platinti.
Rinkdamiesi vieną ar kitą drabužinės modelį pirkėjai daugiausia vadovaujasi savo namų interjero stilistika, buitiniais poreikiais ir įpročiais, specialisto patarimais.
Pirmiausia aptariamas pirminis baldo variantas, tada klientui pateikiami apytikriai jo brėžiniai ir tai, kaip tas baldas turėtų atrodyti. Viską patikslinus gaminamos spintos detalės ir ruošiamasi jas montuoti kliento namuose. Pirkėjui pageidaujant montavimo darbus galima palikti ir jam pačiam, tačiau tai nerekomenduotina. „Na, nebent esi baldininkas ar atitinkamą išsilavinimą turintis žmogus”, – gūžteli pečiais technologas Jonas.
Pritrūko sienų?
Sieninės spintos pritaikomos ne tik butuose ar nuosavuose namuose, bet ir biuruose, viešbučiuose.
Baldų technologas pataria jau įsigyjant būstą ar prieš jį remontuojant įvertinti savo norus ir galimybes įsirengti tokią drabužinę. Jai reikia papildomo kampo – vietos, kur ji bus, pažiūrėti, ar užtenka sienų, ar nereikia statyti papildomos. Pasak „Vesidos” atstovės, sieninę spintą-drabužinę galima įrengti bet kurioje buto ar namo sienoje.
Anot specialisto Jono, tokios spintos gali būti rengiamos tarp dviejų arba trijų sienų. Jei norimoje vietoje trūksta sienos, galima ją pastatyti (mūrinę arba kad ir gipso kartono). Dar viena išeitis standartiniame nedideliame bute – tamsusis kambarėlis. Jame galima įsirengti kompaktišką, tvarkingą drabužinę.
Tuščios ertmės nereikalingos
Sieninės spintos-drabužinės viduje dažniausiai montuojamos specialios lentynėlės, pakabos drabužiams bei stalčiai laikyti įvairiems daiktams.
Žmogus, prieš rinkdamasis tokį pirkinį, turėtų tiksliai numatyti, kokius daiktus laikys šioje spintoje. Gal ji bus reikalinga tik drabužiams ir batams, o gal norėsite paslėpti ir vieną kitą griozdišką daiktą, pavyzdžiui, dulkių siurblį ar lyginimo lentą? Visa tai derėtų pasakyti meistrui: kiek ir kokių norėsite lentynų, ar reikalingos pakabos, gal palikti daugiau tuščios erdvės ir t.t.
Specialistai drabužinėje nepataria palikti daug tuščios vietos, jei tiksliai nežinote, ką joje norėsite laikyti. Paprastai tokios ertmės būna greitai užverčiamos nereikalingais daiktais ir pastangos įvesti taip trokštamą tvarką subliūkšta.
Taupo vietą, bet plonina piniginę
Beveik kiekvienoje baldų prekybos vietoje jau vartant katalogus galima sužinoti, jog į šio baldo kainą įskaičiuoti vežimo ir montavimo darbai.
Pačių sieninių spintų-drabužinių kainos priklauso nuo jų dydžio, modelio sudėtingumo, naudojamų medžiagų – kuo jos įmantresnės, tuo gaminys atsieina brangiau. Pasak „Vesidos” atstovės Rasos, pigiausias užsakymas, kokį teko priimti – tai drabužinė, kainavusi vos per 700 litų. O štai norint patogesnės, patvaresnių medžiagų ir ilgai laikančių sistemų spintos gali tekti gerokai pakratyti piniginę – išleisti kelis tūkstančius litų.