Rusija provokuoja savo kaimynes šlietis prie Vakarų
„Kodėl Rusijos kaimynės ja taip nepasitiki?” – klausia britų dienraštis „Financial Times” straipsnyje, pavadintame „Lokys spąstuose riaumos”, ir čia pat atsako: „Taip yra todėl, kad prezidento Vladimiro šalis visai neseniai jos kaimynėms reiškė viena – priespaudą ir masines represijas.”
Skuba po NATO skėčiu
Rusijos kaimynės pačios nori palįsti po Aljanso skėčiu, savo valios NATO joms neprimeta, pažymi „Financial Times”.
Gruzija po serijos konfliktų su Kremliumi tikisi jau po dvejų metų tapti NATO nare, nes iš Vakarų sostinių nuolat gauna paguodžiančių signalų. Naujausios apklausos liudija, kad net 70-80 proc. gruzinų savo saugią ateitį sieja su šalies naryste Šiaurės Atlanto gynybos Aljanse.
Kiek mažiau šansų turi Ukraina, kurios gyventojų dauguma dar neapsisprendė, su kuo jiems pakeliui – su Rusija ar su Vakarais. Tačiau prezidentas Viktoras Juščenka pasiryžęs savo šalį vesti Vakarų link, nors tai daryti jam sunkiai sekasi.
Apie narystę NATO svajoja ir Moldova, nors kalbos šia tema pastaruoju metu Kišiniove, atrodo, taktiniais sumetimais kiek pritilo.
Sunkiai suranda bendrą kalbą
Buvusios sovietinės respublikos pastaruoju metu vis sunkiau su Kremliumi suranda bendrą kalbą. „Čia reiktų pažvelgti plačiau ir paklausti: kokia šalimi pavirto Rusija, kad kaimynės kratosi su ja draugystės”, – rašo „Financial Times” ir tuoj pat pateikia atsakymą į savo klausimą: „Rusija pavirto šalimi, kurioje valdžia priklauso tik saujelei išrinktųjų. Elitas naudojasi valstybine sistema, kad išsaugotų savo interesus, kuriuos jis sutapatina su visuomenės interesais. Ta saujelė išrinktųjų, bendraudama su visuomene, primeta jai savo nuostatą: kiekvienas iš jų – niekas, bet jūs visi kartu – didžioji rusų tauta.”
„V.Putinas siūlo rusams dalyvauti Rusijos atgimimo procese mainais į jų atsisakymą turėti savo politinį balsą”, – konstatuoja „Financial Times”.
Pateko į spąstus
Britų laikraštis teigia, kad tokia pozicija – neperspektyvi, nes valstybė, kurioje visuomenė neturi įtakos ją valdant, – negyvybinga.
„Rusijos vadovybė pateko į pasenusio požiūrio į šalies politinę ateitį spąstus. Tai savaime nėra tragedija ir dėl to Rusijos kaimynės galbūt neturi labai jaudintis dėl savo likimo. Kol kas atviras tebelieka klausimas: ar pajėgs ši didelė Eurazijos valstybė tapti šalimi, turinčia atvirą visuomenę? Galbūt ir nepajėgs, nors tam galėtų pasitarnauti ir naftos kainos kritimas. Vakarai irgi galėtų padėti, išlikdami ištikimi savo principams. Kartu jie turėtų akcentuoti, kad NATO plėtra – Rusijos istorijos rezultatas. Savo ruožtu Rusija turi pati norėti tapti šalimi su stabilia, įstatymų paisančia ir klestinčia visuomene.
Žinoma, Rusija po tokių pasiūlymų gali pasijusti įžeista ir pasukti savo keliu. Bet tai būtų katastrofa tiek pasauliui, tiek pačiai Rusijai ir jos kaimynėms”, – tvirtina „Financial Times”.
Laikraštis kartu teigia, kad vis dažniau Rusijos atstovai kalba apie suokalbius, kuriuos prieš šią šalį neva rezga Vakarai, nenorintys pripažinti jos naujo vaidmens pasaulinėje arenoje.
Kaip vieną tokių suokalbių Kremlius vertina JAV ketinimą dislokuoti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementus.
Kalba apie naują vaidmenį
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva yra labai sunerimusi dėl PRG sistemos dislokavimo Europoje.
„Krizinė situacija, susijusi su Sutartimi dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje ir NATO plėtra, įskaitant Aljanso artėjimą prie Rusijos sienų, taip pat kelia nerimą”, – sakė užsienio politikos žinybos vadovas.
„Tai, kas dabar vyksta, nėra naujas šaltojo karo variantas, – pabrėžė jis. – Rusija šių problemų sprendimų sieks subalansuotu keliu, adekvačiai, neleisdama savęs įtraukti į konfliktus.”
„Mūsų kursas bus paremtas pragmatizmu ir griežta nacionalinių interesų gynyba”, – teigė ministras.
„Praėjo laikas, kai buvo galima veikti vienašališkai. Praktika rodo, kad visi moka kainą už vienašalius veiksmus”, – nurodė S. Lavrovas ir kaip pavyzdį pateikė situaciją Irake.
„Naujoji Rusija tapo svarbiu pokyčių pasaulyje veiksniu. Tai kai kam pasirodė nemalonu. Lauksime, kol visi apsipras su nauja realybe. Esame pasirengę bendradarbiauti tuo pagrindu, jei bus atsižvelgiama į abipusius interesus”, – griežtu tonu kalbėjo ministras.
S.Lavrovas vėliau šiek tiek sušvelnino toną ankstesnių Kremliaus pareiškimų, kuriuos Varšuvos ir Prahos pareigūnai vienu balsu pavadino „raketiniu šantažu”. Mat Rusijos kariškiai pareiškė, kad jeigu Lenkija ir Čekija sutiks priimti PRG sistemos elementus, į šias šalis bus nutaikytos Rusijos raketos.
Stumia į JAV glėbį
„Financial Times” rašo, kad Rusijos grasinimai Lenkijai ir Čekijai, jeigu jos sutiks priimti kosminio skydo elementus, tik pastūmėjo šias šalis savo santykius su JAV padaryti dar glaudesnius.
Laikraštis nurodo, kad ta sistema nuo grėsmių, kylančių iš Artimųjų Rytų, Lenkijos ir Čekijos galbūt neapsaugos, bet šios valstybės būsimąsias amerikiečių įgulas savo teritorijoje traktuoja kaip skydą, saugantį nuo Rusijos.
Nors mažai kas tiki, kad rusų tankai nudundės per Varšuvą, Lenkija vis dėlto yra labai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Vakarų europiečiai, kuriems savo kailiu neteko pajusti sovietinės okupacijos, Varšuvos pareiškimus Rusijos adresu vadina paprasčiausia paranoja.
Tačiau buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas Londone ir dujų bei naftos čiaupų užsukimas kaimyninėms šalims smarkiai sugadino Rusijos įvaizdį tarptautinėje arenoje – šia valstybe vis mažiau pasitikima. Atsakydama į tai Maskva griebiasi naujų grasinimų, kenkdama pirmiausiai pati sau, pažymi „Financial Times”.
Santykiai negali būti blogesni
Varšuvoje svarstoma, kaip klostysis Rusijos ir Lenkijos santykiai, jeigu 1999 metais į NATO įstojusioje šalyje bus dislokuoti priešraketinio skydo elementai, turint galvoje ir karinius šios problemos aspektus.
Štai ką apie tai laikraščio „Rzeczpospolita” korespondentui sakė vienas autoritetingiausių Lenkijos ekspertų Bartolomėjus Senkevičius: „Bet kokio konflikto su Rusija atveju be NATO pagalbos Lenkija būtų pasmerkta pražūčiai. Jeigu Lenkijos vadovybė leis Amerikai dislokuoti kosminio skydo elementus, duosime visiems, įskaitant rusus, aiškiai suprasti, jog mes – Vašingtono klientai, nenuskandinamas Amerikos lėktuvnešis šiame regione.
Galima tikėtis, kad mūsų dialogas su Maskva bus įšaldytas, galima laukti kitų sankcijų, galbūt ir simboliškų. Tačiau mūsų santykiai su Rusija yra tokie blogi, kad juos dar labiau sugadinti vargu ar įmanoma.”
B.Senkevičius aptaria ir kitą scenarijų. „Jeigu amerikiečių planams pasakytume „ne” ir tariamai pagerintume santykius su Rusija, ką iš jos gautume mainais? Galbūt ji vėl imtų pirkti mūsų mėsą. Bet niekas neduos garantijų, kad Kremlius po kurio laiko nepateiks naujų ultimatumų ir vėl nepradės bauginti savo galingomis raketomis”, – sako Rusijos ir Lenkijos problemų ekspertas.