Gyventojai piktinasi planais statyti namus, kurie užkariautų ir taip ankštas viešąsias erdves
Kaune verslininkai, ieškodami laisvos žemės daugiabučiams statybti, bando juos įgrūsti į ankštus kiemus. Detalieji planai rengiami, atrodytų, visai tam netinkamose vietose, kur jau ir taip nėra vietų gyventojų automobiliams. Žmonės piktinasi ketinimais užstatyti viešąsias erdves, nenori, kad prieš langus iškiltų daugiaaukščiai statiniai.
Kai kurių individualių namų kvartalų gyventojai jaučiasi apgauti, nes įsigiję būstus nesitikėjo daugiabučių kaimynystės.
Namas spraudžiamas į kiemą
Šilainiuose, tarp Žaibo ir Baltijos gatvių, prie penkių daugiabučių ketinama statyti dešimties aukštų 72 butų namą su dviaukščiu požeminiu garažu. Prie jo planuojama įrengti žaidimų aikštelę. Nuo jos iki 23 ir 25 namų būtų tik 10 metrų. Naujasis daugiabutis uždarytų pasagos formą sudarančių daugiabučių vidinę erdvę. „Todėl vaikų klegesys atsimuš aidu į sienas lyg šulinyje, o gyventojai bus nuolat varginami triukšmo”, – mano 17-ojo namo bendrijos pirmininkė Valerija Pinigienė.
Jos teigimu, namas išdygtų tiesiai prieš dviejų namų langus ir senbuvių būstai skendėtų nuolatiniame šešėlyje. „17-asis namas yra prie pat Baltijos gatvės, todėl daugiau erdvės palikta kitoje pusėje, tačiau ją prarasime, jei iškils dar vienas didelis daugiabutis. Ši teritorija skirta žaidimų aikštelei, ją apželdinome ir prižiūrime savo lėšomis”, – piktinosi ji.
Pasak gyventojų, 1990 metais čia planuota statyti du nedidelius daugiabučius namus. Tačiau darbai sustojo iškasus duobę pamatams, nes išjudinus gruntą pradėjo skilti 17-ojo namo sienos. „Dabar ketinama statyti dar didesnį pastatą, – kalbėjo V.Pinigienė. – Logiška manyti, kad vėl pajudinus gruntą mūsų namas gali visai sugriūti.”
Apie ketinimus sužinojo atsitiktinai
Apie rengiamą detalųjį planą statyti daugiaaukštį namą žmonės sužinojo atsitiktinai. Vienas gyventojas vedžiodamas šunį pamatė skelbimą ant nulūžusio krepšinio stovo. „Paskui seniūnijoje pamatėme iškabinta ir patį planą, bet niekas apie tai neinformavo dviejų namų bendrijų pirmininkų ir kitus tris namus administruojančios įmonės, – sakė V.Pinigienė. – Nebuvo rengtas ir viešas svarstymas dėl sodybinio sklypo paskirties pakeitimo į daugiaaukščių namų statybos. Savivaldybė visiškai ignoravo bendruomenės nuomonę ir tuo grubiai pažeidė įstatymus.”
Pasak pirmininkės, valdininkai turėjo žinoti, kad savininkai atgavę žemę paprastai ją perparduoda. „Juk buvo akivaizdu, kad seniau čia buvusio nuosavo namo vietoje iškils daugiabutis, nes individualaus namo čia niekas nestatytų”, – mano V.Pinigienė. Jos duomenimis, žemės tarp daugiabučių savininkai nebuvo jos paveldėtojais – jiems sklypai suformuoti laisvoje valstybės žemėje, tačiau ji kartu buvo ir daugiabučių viešoji erdvė.
Suspausti iš visų pusių
Taikos prospekto 117-ojo namo bendrija nusprendė parengti savo kiemo detalųjį planą. Valdininkai dažnai kalba, kad toks gyventojų aktyvumas sveikintinas, nes įteisinus namo ribas galima planuoti vietas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų aikštelėms.
Gyventojams detalusis planas kainavo 11 tūkst. litų, tačiau paaiškėjo, kad 12 aukštų namo teritorija sudaro tik apjuostas 9 metrų ruožas. „Sužinojome, kad teritorija, kurią patys apželdinome, prižiūrime, daug metų mokėjome mokesčius už jos tvarkymą, yra privatizuota – grąžinta savininkams, nors ji dokumentuose minima kaip užstatyta, – teigė bendrijos pirmininkė Irena Vazgienė. – Dabartinio sklypo vietoje tebėra mūsų medžiai, gyvatvorė, metalinė tvorelė, smėlio dėžė. Šios ribos buvo pažymėtos mūsų namo statybos projekte kaip gyventojams skirta erdvė.”
Pasak pirmininkės, jiems Savivaldybės administracijos pasiūlė projektuoti žaidimų aikštelę kitoje namo pusėje. „Bet juk ten šalia judrus prospektas, – stebėjosi ji. – Netgi konteineriui ten neliko erdvės.”
Kai kurie gyventojai teigė girdėję iš sklype kabelius tiesiančių darbininkų, kad savininko sklype planuojama statyti namą. Maža to, netoliese 3 arai suteikti boilerinę privatizavusiems savininkams. „Niekas nekreipia dėmesio, kad privatizuotose žemėje yra mums priklausančios komunikacijos”, – kalbėjo I.Vazgienė.
Prie dvylikaaukščio dar yra devynių aukštų daugiabutis, Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutis, du Kauno kolegijos bendrabučiai. Todėl siauros gatvelės čia nuolat užstatytos automobiliais. Jie paliekami ir pievose.
Tačiau šalia šio kvartalo, netoli Pramonės prospekto, prie jo esančios parduotuvės ir automobilių serviso planuojama statyti dar tris devynių aukštų namus. „Jie ne tik mums užstotų saulę, bet ir atimtų dar daugiau erdvės, žaliųjų plotų, – sakė pirmininkė. – Neįsivaizduoju, kaip čia bus įmanoma įrengti statybvietes. Šių daugiabučių teritorija apima ir dalį mūsų įvažos į kiemą. Neįsivaizduoju, kaip paaiškinti gyventojams, už ką jie mokėjo 11 tūkst. litų parengti detaliajam planui, kuris suspaustas iš visų pusių ir mažai naudingas.”
Savivaldybės administracijos valdininkai teigia, kad dėl susidariusios situacijos gyventojams reikėjo susirūpinti anksčiau.
I.Vazgienė pastebi, kad namų priežiūros administratoriai neatstovauja gyventojų interesams. „Galimi netgi slapti, nors įstatymų ir įteisinti sandoriai dėl namų kiemų, – svarstė ji. – Gal dėl to steigdami bendriją nuolat susidūrėme su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis. Iš karčios patirties sakome, kad kitų namų gyventojai turėtų būti budrūs ir domėtis, ar neplanuojama atimti iš jų kiemus.”
Piktinasi ir individualių namų savininkai
Net ir nusprendę apsigyventi individualių namų kvartaluose žmonės nepabėga nuo daugiabučių kaimynystės. Miesto pakraštyje, prie Raudondvario plento, nuo seno suprojektuotas didelis nuosavų namų kvartalas. Antagynės ir Ramybės gatvių gyventojai piktinasi, kad čia jau iškilo penkiaaukštis daugiabutis, kuris iš pradžių turėjo būti komercinės paskirties statiniu. Dabar čia statomas dar vienas daugiabutis. Gyventojai Savivaldybei adresuotame rašte baiminasi, kad šalia esantys laisvi žemės plotai jau nebus patrauklūs individualių namų statyboms, todėl brangioje žemėje išdygs ir daugiau daugiabučių.
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus Povilo Kuprio, daugiabučiai tokiuose kvartaluose išties iškraipo architektūrinį vaizdą, sukelia nepatogumų gyventojams dėl suintensyvėjusio automobilių judėjimo. „Tačiau pataisytame 2005 m. aplinkos ministro įsakyme nėra anksčiau taikomo sodybinio užstatymo, skirto tik vienbučiams ar dvibučiams namams. Užstatymo aukštis jau nėra griežtai reglamentuojamas, todėl nėra teisinės galimybės reikalauti, kad privačių sklypų savininkai atsisakytų teisės disponuoti nuosavybe įstatymu nedraudžiamu būdu”, – sakė jis.
Gyventojai mano, kad tokie įstatymai sukelia grėsmę ir kitiems nuosavų namų kvartalams.
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius įsitikinęs, kad mieste yra nemažai plotų, kur galėtų būti statomi daugiabučių kvartalai, nepažeidžiant gyventojų interesų. „Jau buvo pristatyti Žemutinės Fredos, Neries krantinės Vilijampolėje, Gintariškių gyvenamųjų kvartalų projektai, yra ir daugiau vietų, kur galėtų iškilti po kelis daugiabučius, – sakė jis. – Tačiau dėl kažkokių priežasčių šie projektai nevystomi taip sparčiai, kaip norėtųsi.”