Savivaldybei delsiant panaikinti teritorijų priežiūros mokestį, vis daugiau gyventojų jo jau nemoka
Didėja kauniečių nepasitenkinimas teritorijų priežiūros mokesčiu. Žinomas žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas jį įvardijo kaip neteisėtą rinkliavą. Nuo jos gyventojams siūloma gintis ir aktyviai, ir pasyviai. Daugiabučius namus administruojančios įmonės jau prakalbo apie patiriamus nuostolius, nes žmonės jau masiškai nebemoka už jiems nepriklausančių teritorijų tvarkymą.
Žemė nepriskirta prie namų
„Kauno diena” rašė, kad Vilniaus gyventojai nuo 2004 metų nemoka teritorijų priežiūros mokesčio. Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacija teisme įrodė, kad už prie namų nepriskirtos teritorijos priežiūrą yra atsakinga savivaldybė. Kaune už minėtų teritorijų valymą ir tvarkymą daugiabučių namų administratoriai per mėnesį iš namų ūkio surenka 6-15 Lt rinkliavą.
„Teisiniu požiūriu Kaune situacija aiški, – sakė K.Čilinskas. – Asmenys neturi mokėti už ne jų, o svetimos žemės tvarkymą. Juk žemė apie daugiabučius gyvenamuosius namus yra valstybės nuosavybė, nepriskirta namų savininkams.”
Pasak K.Čilinsko, pagal Civilinį kodeksą žemė, ant kurios stovi namas, turėtų priklausyti gyventojams. Tik tada rinkliava būtų teisėta.
Masiškai atsisako rinkliavos
AB „City Service” Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius tikino palaikąs gyventojus. „Žmonės jau masiškai nemoka teritorijų priežiūros mokesčio, nes jie lyg ir teisūs – prie jų namų teritorijos nėra priskirtos, – sakė T.Augutavičius. – Šiuo metu nėra aiškios ir Savivaldybės pozicijos, ką gyventojams daryti – mokėti ar nemokėti už teritorijų priežiūrą.”
Pastarąjį mokestį rinkti administratorius įpareigojo Savivaldybė. „Naujos kadencijos Kauno miesto tarybos laukia tikrai nelengva užduotis”, – įsitikinęs T.Augutavičius.
AB „City Service” Kaune administruoja didžiausio Dainavos mikrorajono daugiabučius namus. Pasak T.Augutavičiaus, per mėnesį iš teritorijų priežiūros rinkliavos AB „City Service” gaudavo apie 130-150 tūkst. litų pajamų. „Šiuo metu gerokai daugiau nei 5 proc. gyventojų nemoka už teritorijos priežiūrą ir tokių žmonių masiškai daugėja”, – konstatavo T.Augutavičius.
Tik kovo 1 d. bus aišku, koks yra atsisakiusiųjų mokėti neteisėtą mokestį mastas. T.Augutavičius akcentavo, kad dėl nesumokėtų mokesčių už teritorijų priežiūrą įmonė nesibylinės su gyventojais. „Net jei teismas ir vyktų, jame trečiuoju asmeniu būtų Savivaldybė”, – sakė jis.
Aktyvi ir pasyvi gynyba
K.Čilinskas patarė, kaip gintis nuo neteisėtai reikalaujamo mokesčio. „Praktika rodo, kad kai kurie žmonės tiesiog nemoka jiems neteisėtai priskaičiuoto mokesčio, laukia teismo, kuriame įrodo, kad mokesčio reikalaujama nepagrįstai”, – teigė K.Čilinskas.
Pasak jo, galima ir aktyvi gynyba. „Reikia kreiptis į bendros kompetencijos teismą, reikalaujant priteisti neteisėtai išskaičiuotas už valstybinės žemės tvarkymą sumas”, – sakė K.Čilinskas.
Iš pradžių patartina iš įstaigos, kuri reikalauja mokėti mokestį, raštu paprašyti informacijos, kokiu pagrindu tas mokestis priskaičiuojamas.
K.Čilinsko žodžiais, „pasipylus žmonių ieškiniams bei įstaigoms patyrus žalą, žemės priskyrimas daugiabučių namų savininkams pajudės iš mirties taško”.
Valdžia neskuba
Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas neseniai Seimo narei Vilmai Martinkaitienei atsakė į paklausimą, kodėl Savivaldybė nevykdo dar 2001 metų teismo sprendimo. „Kauno miesto taryba, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, 2002 m. pakeitė miesto tvarkymo ir švaros taisykles”, – rašte teigia V.Popovas.
Pasak jo, 2005 m. sausio 27 d. Taryba patvirtino taisyklių naują redakciją, kurioje fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigojami tvarkyti ir palaikyti švarą tik jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Tačiau nuo to laiko Savivaldybė nieko nepadarė, kad šių taisyklių būtų laikomasi, nepasirūpino, kad prie daugiabučių namų būtų suformuoti sklypai. Šiam tikslui turėjo būti numatytos lėšos, o sklypai įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras.
„Užuot pasirūpinusi reikalais, kurie aktualūs kiekvienam žmogui, miesto valdžia daugiau afišuoja grandiozinius darbus – sporto arenos statybą Nemuno saloje, kitus projektus”, – ironizavo V.Martinkaitienė.
Pakvietė ir Savivaldybės vadovus
Kitą trečiadienį J.Urbšio vidurinėje mokykloje Dainavos bendruomenė rengia diskusiją – mokėti ar nemokėti už aplinkos tvarkymą? „Dainavos seniūnijoje formuojasi visuotinio streiko prieš renkamus mokesčius už aplinkos tvarkymą užuomazgos, – teigė Dainavos bendruomenės centro atstovė Daiva Valentaitė. – Akivaizdu, kad ši problema turi būti viešai ir dalykiškai svarstoma dalyvaujant atsakingiems Savivaldybės darbuotojams.”
Tačiau neaišku, ar Savivaldybės administracijos vadovai atvyks į diskusiją.
K.Čilinsko nė kiek nestebina, kad Savivaldybė nenoriai priskiria žemę namų savininkams. „Kaip rodo praktika, kol žemė nepriskirta, valdininkai turi galimybę ją panaudoti statyboms, likviduojant net vaikų žaidimų aikšteles”, – įspėjo K.Čilinskas.
Savivaldybės situacija pasunkėtų, jei žmonės pradėtų bylinėtis su valdžia dėl jau įmokėtų lėšų už teritorijų priežiūrą susigrąžinimo.