Per ankstesnius miesto Tarybos rinkimus kauniečių simpatijos kito neprognozuojamai
Per ikišiolinius rinkimus į Kauno miesto savivaldybės Tarybą didžiausias pergales yra pasiekę konservatoriai ir Lietuvos laisvės sąjunga. Iki šiol tik dviem merams poste pavyko išbūti visą kadenciją.
Deputatus keitė Tarybos nariai
Pirmoji Kauno miesto Tarybos kadencija buvo išrinkta 1990 m. kovo 24 d. Rinkimai vyko vadovaujantis tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 metais priimtu „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu”. Kandidatus galėjo kelti visuomeninės ir politinės organizacijos. Pirmoje kadencijoje Tarybos nariai buvo vadinami deputatais, o vėliau – Tarybos nariais.
Tuomet į Tarybą išrinkti 108 deputatai, dauguma jų buvo remiami Sąjūdžio. Tarybos pirmininku tapo teisininkas Gintaras Pukas, o 1991 m. spalio 24 d. jį pakeitė Vygintas Grinis. Pirmąją kadenciją merais spėjo pabūti net trys deputatai. 1990 m. gegužės 15 d. išrinktas Vidmantas Adomonis, 1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas, 1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas.
Konservatorių triumfas
Antrosios kadencijos Taryba išrinkta 1995 m. kovo 25 d. Tada miesto Tarybą sudarė 41 Tarybos narys. Triumfavo konservatoriai, gavę 20 mandatų. Lietuvos laisvės sąjunga laimėjo 6, „Jaunosios Lietuvos”, naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga – 5, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos demokratinė darbo partija – po 4, Centro liberalų koalicija – 2 vietas.
1995 m. balandžio 12 d. meru išrinktas Rimantas Tumosa, kuris tapo trumpiausiai šį postą užėmusiu politiku. Įsivėlęs į „šalikėlių skandalą” jis buvo priverstas atsistatydinti, o birželio 6 d. meru išrinktas Vladas Katkevičius. Jam tapus viceministru, 1997 m. sausio 21 d. jį pakeitė Alfonsas Andriuškevičius.
Trečiosios kadencijos Taryba paaiškėjo 1997 m. kovo 23 d. Vietas Taryboje tąkart laimėjo aštuonių partijų atstovai. Tėvynės sąjunga vėl šventė, nes gavo 17 mandatų.
Lietuvos laisvės sąjunga iškovojo 6, „Jaunoji Lietuva” – 4, politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LDDP, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija – po 3, Lietuvos centro sąjunga – 2 vietas. Miesto meru tuomet išrinktas konservatorius Henrikas Tamulis. Nors jis nebuvo populiarus, tai buvo pirmasis Kauno meras, poste išbuvęs visą kadenciją.
Skandalingojo V.Šustausko era
Ketvirtieji rinkimai įvyko 2000 m. kovo 19 d. Juose netikėtai triumfavo Lietuvos laisvės sąjunga, laimėjusi 11 mandatų. Naujoji sąjunga (socialliberalai) gavo 8, konservatoriai – 7, Lietuvos liberalų sąjunga – 5, Lietuvos centro sąjunga – 4, Lietuvos socialdemokratų partija bei Lietuvių nacionalinės partijos ir „Jaunosios Lietuvos” sąjunga – po 2 vietas.
Politiškai marga Taryba buvo užprogramuota nesutarimams. Meras pirmajame posėdyje nebuvo išrinktas, o 2000 m. balandžio 13 d. juo tapo tuomet „ubagų karaliumi” vadintas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas. Dar po kelių mėnesių Šilainių gyventojai jį išrinko į Seimą, o mero postą 2000 m. spalio 30 d. užėmė tuometinis jo partijos narys Gediminas Budnikas.
Iširus konservatorių ir Lietuvos laisvės sąjungos koalicijai, 2001 m. vasario 9 d. meru tapo socialliberalas Erikas Tamašauskas. Oponentai jį nuvertė iš posto šiam gulint ligoninėje. 2002 m. birželio 10 d. meru išrinktas socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys, pagarsėjęs tuo, kad viešai deklaravo, jog į darbą važinėja troleibusu.
Tarybos narys atsidūrė kalėjime
Penktoji miesto Savivaldybės tarybos kadencija išrinkta 2002 m. gruodžio 22 d. Taryboje liberalai turėjo 8 vietas, konservatoriai ir socialdemokratai – po 7, centristai – 6, liberaldemokratai – 5, krikščionys demokratai ir Lietuvos laisvės sąjunga – po 3, jaunalietuviai – 2. Pirmajame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2003 m. balandžio 10 d., meru išrinktas Arvydas Garbaravičius. Jis antrasis Kauno meras, poste išbuvęs visą kadenciją. Renkant merą nebalsavo Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Enrikas Daktaras. Jis buvo sulaikytas posėdžio išvakarėse.