Tramvajus – neekonomiška praeities atgyvena ar keleivių pervežimo bei eismo problemų sprendimo būdas? Pastarąjį atsakymą jau pasirinko Vilniaus valdžia, jos tiesiamais bėgiais bando važiuoti ir uostamiesčio ateities vizijų plėtotojai. Tačiau jiems dar teks atlaikyti svarią ir argumentuotą tramvajų idėjos kritikų nuomonę.
Klaipėda planų Baltijos pajūriu nutiesti greitojo tramvajaus liniją neatsisako – ieškoma lėšų šio projekto galimybių studijai parengti. Ji, pasak miesto Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, galėtų parengti tik užsienio ekspertai, kainuotų apie milijoną litų.
Tačiau vienu tituluočiausių šalies transportininkų vadinamas Algimantas Ambrazevičius, Lietuvos karo akademijos Inžinierinės vadybos katedros profesorius, teigia, kad milijono išleisti uostamiesčio Savivaldybei nebūtina – ne todėl, kad galimybių studiją galima atlikti ir pigiau, o dėl kitos priežasties – esą įprastas tramvajus Klaipėdai, kaip, beje, ir Vilniui, visiškai nereikalingas.
Pasak Klaipėdos valdžios atstovų, apie tramvajų, skirtą tik miestui, negali būti nė kalbos – tai būtų viso pajūrio regiono projektas
Bėgiai – gili praeitis
„Jeigu aš jums pasiūlyčiau kaip pagrindinį savo automobilį įsigyti „Pobedą”, jūs man atsakytumėte: „Profesoriau, jūs durnas”. Taip ir tramvajus – tai nėra patogi transporto priemonė”, – „Autosalonui” sakė A. Ambrazevičius.
Įvardinti šiam nepatogumui profesorius turi kelis argumentus.
„Bėgiais važiuojantis tramvajus – velniškai bildanti ir pavojingą vibraciją, ypač seniems pastatams, kelianti transporto priemonė.
Kitas aspektas – eismo saugumas. Juk tramvajus prieš kitas transporto priemones turi pirmenybę, todėl vairuotojai būtų priversti jam užleisti kelią. O kokia pas publika vairuoja mašinas, kurios, savo ruožtu, yra vis galingesnės? Avarijų tikrai padaugėtų, kaip kad dabar yra Rygoje.
Be to, nesaugu būtų ir žmonėms – juk jiems tektų vaikščioti bėgiais, kirsti gatvę su tais minėtais automobiliais. Problemų kiltų ir žiemą – ekstra atvejais tramvajai nespėtų sustabdyti, nes slystų bėgiais”, – savo nuomonę dėsto mokslininkas.
Pneumatines padangas turintis „AutoTram” taip pat važiuoja nesinaudodamas bėgiais, kaip ir „Phileas”, sekdamas nuorodas ant kelio dangos. Jo talpa – iki 300 žmonių. Atgal ji gali judėti neapsisukdama
„Otkato” kvapas
Dar vienas argumentas prieš, pasak jo, yra tai, kad tramvajai naudoja elektros energiją, o jai dingus tampa visiškai bejėgiai.
„Dingus elektrai tramvajai sustoja ir užkemšta gatves. Jų juk nepastumsi į šalikelę. Galų gale, tramvajus neapvažiuos automobilių susidūrimo vietos. To pasekmė – vėl kamščiai, variklių išmetamosiomis dujomis teršiamas oras”, – sako A. Ambrazevičius.
Tačiau vienas svarbiausių neigiamų tramvajų bruožų yra jų sistemos įgyvendinimo kaštai. Remdamasis JAV mokslininkų duomenimis, profesorius sako, kad vienos mylios tramvajų su metaliniais bėgiais įrengimas kainuoja 35-40 mln. dolerių.
„Paprastų autobusų naudojimas yra triskart pigesnis. Pavyzdžiui, autobusai Vilniuje vietoje numatytų 2,5 mlrd. litų tramvajaus sistemai leistų sutaupyti 1,7 mlrd. litų. O už tokią sumą galima nupirkti 250 naujų autobusų ir 220 naujų troleibusų. Skirtumas – akivaizdus”, – teigia A. Ambrazevičius.
Jis tikina, kad tramvajų gamintojai bei infrastruktūros diegėjai, kaip ir kitų stambių investicinių projektų vykdytojai, turi savą strategiją, ir, norėdami išsilaikyti, anachronistinę techniką bando „prastumti” patirties neturinčioms valstybėms.
„Visame pasaulyje nėra paslaptis, kad maždaug dešimtadalis projekto vertės gula į jį įsileidusio miesto vadovų – valdininkų ir politikų – kišenes”, – teigia mokslininkas.
Pajūryje, ne tik mieste
Prieš porą metų Klaipėdoje jau lankėsi vienos Vokietijos kompanijos atstovai ir pareiškė esantys pasiruošę mieste nutiesti tramvajaus liniją. Panašių norinčiųjų būta ir daugiau.
Tačiau pasak E. Jurkevičienės, nei tada buvo, nei dabar yra nuspręsta, kad tramvajus būtų įrengiamas tik Klaipėdoje.
„Galimybių studija numatytų ir miesto poreikį tokio tipo transportui, tačiau ir be jos jau beveik aišku, kad vien tik Klaipėdoje įrenginėti tramvajaus sistemos neapsimokėtų. Tai – viso regiono projektas”, – sakė valdininkė.
Apie tai, kad nė 200 tūkst. gyventojų neturinčiam miestui toks projektas per brangus ir visiškai neperspektyvus, dar anksčiau yra sakiusi ir Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Anot jos, vizija yra regioninis greitasis tramvajus, kurio bėgiai palei Baltijos jūrą nusidriektų nuo Klaipėdos iki pat Šventosios.
E. Jurkevičienės teigimu, be galimybių studijos nėra aišku, kokio tipo tramvajus būtų pasirinktas.
„Norėtųsi, kad tai būtų ir ekologiškas transportas, ir šiuolaikiškas. Grįžti atgal ir imti tiesti bėgius tramvajams niekas tikrai neskuba. Viską reikia apskaičiuoti”, – sakė ji.
Tramvajus su ratais
Kokia galėtų būti alternatyva bėginiam tramvajui? Neturintis bėgių – toks paprastas A. Ambrazevičiaus atsakymas.
„Pavyzdžiui, olandai 1990-2002 metais įdiegė „Phileas” sistemą. Tai – tramvajus guminiais ratais, su ekonomišku ir ekologišku hibridiniu varikliu. Jis patogus tuo, kad gali keisti maršrutą, yra talpus – iki 204 keleivių, važiuoja greitai. Panašiu principu važiuoja ir vokiečių sukurtas „AutoTram”, – sako profesorius.
Jo teigimu, pajūriui tiktų ir kita transporto priemonė – virš žemės pakeltas greitaeigis tramvajus, varomas magnetinėmis jėgomis: „Tokie dažniausiai įrengiami miestų pakraščiuose, kur projektavimui yra daugiau vietos arba sujungiant jų linijas su oro uostais bei kitais miestais”.