Į klausimus, kas Kinijoje pirmiausia krinta į akis atvykėliui, atsako tris mėnesius šioje šalyje praleidęs „Radiocentro” savireklamos vadovas Jurgis Pauliukas
– Kas neįprasta Kinijos gatvėse?
– Plačios gatvės ir didelis žmonių srautas jose. Daug raudonos spalvos reklamose ir kiniškos architektūros pastatų stogai.
– Ar vargina didelis žmonių srautas gatvėse? Su kuo tai galima palyginti?
– Pekinas panašus į Rusijos sostinę Maskvą ar didmiesčius Sankt Peterburgą, Novosibirską. Žmonių gausa ypač pasijuto prieš kinų Naujuosius metus (pernai ši šventė buvo švenčiama sausio 29 d.). Savaitė iki Naujųjų pasaulio žiniasklaidoje buvo įvardyta kaip didžiausios migracijos pasaulyje metas. Kadangi kinai Naujuosius švenčia dvi savaites, apie 90 proc. Pekino gyventojų išvyksta pas tėvus ir gimines į provinciją.
Sunkumų ir nepatogumų labiau kyla dėl begalinio kinų noro pirmauti: eilėje parduotuvėje ar metro kasose, lipant į autobusą ar užimant staliuką restorane.
– Kaip kinai žiūri į kitataučius?
– Jau praėjo tas laikas, kai baltaodžiai Kinijoje buvo retenybė (maždaug prieš 10 metų). Dabar labai retai rodo pirštais ar bando paliesti. Šiaip kinai nėra atviri. Dar kalbos barjeras neleido daugiau pabendrauti.
– Ar didelį skirtumą pajutote lankydamasis Kinijos parduotuvėse, restoranuose, įvairiose įstaigose?
– Pagrindinis skirtumas tas, kad kinams fengšui jau įgimta. Visose parduotuvėse, kavinėse, restoranuose ir t. t. matyti to pasekmė. Pinigų zona visados bus savo vietoje ir t. t.
– Kas Kinijoje pasirodė priimtiniau nei Lietuvoje?
– Kinų tapyba. Kinų maistas.
– Kaip pasirodė, ar sunku būtų išmokti kinų kalbą?
– Pirmas tris dienas kinų kalba atrodė be žodžių ir sakinių pradžios bei pabaigos. Vėliau, kai intensyviai pradėjome mokytis, paaiškėjo, kad ją gana lengva suprasti, sugebėjome susikalbėti, bet neišmokome skaityti.
– Ar turistui vienišiui nuvykus į Kiniją būtų sunku susigaudyti?
– Negirdėjau dar nė vienos istorijos apie dingusį turistą. Kinija – šalis, kurioje nesunku orientuotis, miestų žemėlapiai visur parduodami, tačiau pasiklausti krypties sudėtinga. Labai mažai kinų kalba angliškai. Su taksi vairuotojais susikalbėti be žemėlapio neįmanoma, bilietą į traukinį nusipirkti – taip pat.
– Kokia kalba daugiausia informacinių užrašų gatvėse?
– Angliškų labai mažai, daugiausia kinų kalba.
– Ko labiausiai trūko Kinijoje?
– Juodos duonos.
– Ar kaip nors jūsų gyvenimo būdą, įpročius paveikė gyvenimas Kinijoje?
– Manau, kad taip. Bet nesusimastau apie tai.
– Ar ši šalis traukia sugrįžti?
– LABAI!