Šėlionėmis, riebiais blynais, nakties laužais Lietuvos žmonės paminėjo Užgavėnes – žiemos išvarymo dieną. Gal per mažai triukšmauta, valgyta, dainuota, kad šit žiema visu smagumu šaiposi iš mūsų pastangų? Dvi dienas vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į tradicines žiemos palydas Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Čia jų laukė šmaikšti Užgavėnių – paskutinių mėsiedo dienų – akcija „Kiaulės viliotinis”. Susirinkusiųjų buvo prašoma pamiršti lietuvišką kuklumą ir ragauti tirštos, pačios riebiausios visame Vilniuje sriubos grucės, kurios specialiai šventei privirė pati Giltinė.
Gausiai sugužėjusius svečius pasitiko renginio simboliu tapusi garbingai ant pjedestalo užkelta kiaulės galva, išpuošta ekologiškomis daržovėmis. Dalyvių nosis jau iš tolo kuteno gardžių kaimiškų dešrų kvapai, o dešrų buvo galima nusipirkti visai šalia šurmuliuojančioje mugėje.
Temstant Mokytojų namų kiemelį užvaldė pašėlusi Užgavėnių dvasia. Siautė, šoko, kimšo blynus, dainavo ir ritosi kūliais ne tik velniai, giltinės, čigonai, sijonus pasikaišiusios kaimo mergos, bet ir iš pirmo žvilgsnio atrodę drovūs šventės svečiai. Persirengėliai šūkalojo sąmojingus kalambūrus ir ragino visus šventės dalyvius sekti jų pavyzdžiu – tauzyt nešvankybes ligi soties, mat tai vienintelė diena metuose, kai viskas atleidžiama.
Mažiausi Užgavėnių dalyviai taip pat nenuobodžiavo. Jie buvo supažindinti su žiemos varymo šventės papročiais ir galėjo į valias skanauti pačių tikriausių Užgavėnių blynų bei riestainių. Tokią dieną pagal ilgametes tradicijas priklauso valgyti bent devynis kartus.
Dėl žavingos Morės Graibės ringe kovėsi lašininis Jonas ir kanapinis Bautrus. Rungtynėms teisėjavo ir aistras kaitino baronienė Giltinė, o kovos dalyvius entuziastingais šokiais palaikė dvi įspūdingos kaimo šokėjos Kazė ir Anastazė. Tačiau Morė nespėjo pasidžiaugti vis labiau įsisiūbuojančiomis minios šėlionėmis – netrukus neišvengiamai užbaigė savo dienas. Kartu su ja, anot senolių, buvo sudeginti ir šiųmetės žiemos vargai bei rūpesčiai.
Pakilią Užgavėnių nuotaiką kūrė persirengėlių paradas, Aido Giniočio suburto teatro „Atviras ratas” jaunieji artistai, o folklorinio ansamblio „Ūla” atliekamos trankios melodijos kvietė dalyvius gintis nuo išties žiemiškai spaudžiančio šaltuko ir visiems kartu sutrypti smagią polką.