Gyventojus erzina nesuprantami mokesčiai

Daugiabučių namų administratoriai siūlo skirtingus būdus kaupti lėšas remontui

Jau praėjo beveik metai po daugiabučių namų administravimo tvarkos reformos Kaune, tačiau iki šiol gyventojai turi priekaištų administratoriams. Anot Savivaldybės atstovų, daugiausia ginčų ir nepasitenkinimo kyla dėl to, kad gyventojai nepakankamai informuojami.

Neaišku, kam naudojami mokesčiai

Gyventojai teigia nesuprantą, kodėl administratoriai ima mokestį ne tik už pastatų techninę priežiūrą, bet ir renka lėšas į kaupiamąjį fondą. Jas renka Savivaldybei priklausančios butų ūkio įmonės, tuo tarpu „City Service” iš pradžių atlieka darbus, o paskui prašo už juos sumokėti.

„Mokestis už techninę priežiūra yra nedidelis. Iš tų lėšų administratorius atlieka smulkius darbus, kurių sąrašas yra patvirtintas. Administratoriaus pareiga – išreikalauti iš techninę priežiūrą atliekančių įmonių, kad tie darbai turi būti atliekami iš tų lėšų”, – sakė Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vyr. specialistas Rūtenis Bartkus.

Gali rinkti ir neatsiklausę gyventojų

R.Bartkus teigė, kad administratoriai privalo planuoti namo remonto darbus, nenumatytus Pastatų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus prižiūrint namą. Administratoriai taip pat turi skaičiuoti, kiek lėšų reikės šiems darbams, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį.

„Šis fondas reikalingas tam, kad būtų galima atlikti ilgalaikius remonto darbus. Iš gyventojų sunku iš karto surinkti daug pinigų, todėl renkamas kaupiamasis fondas. Iki šiol tokio kaupimo nebuvo, tik buvo renkamas nedidelis eksploatacinis mokestis, kurio užtekdavo smulkiems darbeliams”, – sakė R.Bartkus.

Anot jo, administratorius gali planuoti darbus net neklausdamas žmonių, nes jis atsakingas už pastato būklę ir atitikimą privalomiems reikalavimams. „Gyventojai visada turi alternatyvą – steigti bendriją arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Savivaldybė negali leisti, kad namai sunyktų”, – teigė R.Bartkus.

Administratoriai turi išvengti avarijų

Anot R.Bartkaus, jeigu namui reikia didesnio remonto, administratoriai turi atsiklausti gyventojų. „Pavyzdžiui, norima įsirengti priestatą, pakeisti stogą. Mes patariame, kad administratoriai prieš rinkdami būtinąjį kaupiamąjį fondą atsiklaustų gyventojų nuomonės, tačiau tai nėra privaloma”, – sakė R.Bartkus.

„Namai yra blogos būklės. Stogai kiauri, o jų remontams dar nėra sukaupta lėšų. Pažangesni administratoriai darbus atlieka iš savo lėšų, o paskui renka pinigus. O ką daryti, jeigu vanduo jau dabar bėga? Tai avarinė situacija, kurią privalo likviduoti administratoriai. Tik užlopius skyles po savaitės vėl bėgs. Administratorius turi iš anksto numatyti tokius atvejus”, – sakė R.Bartkus.

Anot jo, Savivaldybė turi teisę atsisakyti administratoriaus paslaugų. „Šiemet jau sudarėme komisiją, kuri stebi, kaip vykdomos sutartys. Tikriname, ar yra iškabinta informacija, ar taikomi teisingi tarifai, kurių sistema dabar sudėtinga. Juo toliau, tuo griežčiau juos kontroliuosime.

Savivaldybė nustatė, kad administratorius, atlikdamas darbus, kurių vertė viršija 10 tūkst. litų, turi šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu jų atstovui į pirkimo komisiją išrinkti.

„Už namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo ar kitokius pagerinimo darbus, nebūtinus namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, administratorius gali nustatyti papildomą kaupiamąjį mokestį, tačiau tik gavus gyventojų sutikimą”, – sakė R.Bartkus.

Siūlo remontą išsimokėtinai

„City Service” Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius teigė, kad iš jų administruojamų namų gyventojų kaupiamojo fondo mokesčio neima. „Gyventojai ir taip nėra patenkinti įvairiais mokesčiais. Mes dirbame kitaip. Turime galimybę suremontuoti namus už savo pinigus, o paskui gyventojams pasiūlome išsimokėti per metus ar ilgiau laiko. Tokia taktika pasitvirtino, Kaune jau dešimt namų tokiu būdu remontavome, dar tiek pat namų atliekamos gyventojų apklausos”, – sakė jis.

V.Krėvės pr. 46 namo gyventojai pageidavo susiremontuoti stogą. Paskaičiuota, kad stogo remontas kainuos 37778 litus. Iš 100 namo butų tam pritarė 53, „prieš” buvo 27, o dar 20 susilaikė. Dabar vienas butas per mėnesį moka po 20-34 litus, už remontą namas išsimokės per metus.

Namo komendantė Edita Morkūnienė sakė, kad buvo labai sunku įtikinti žmones, jog reikia remonto. „Dauguma gyventojų iki šiol tebemano, kad kažkas turi remontuoti jų būstą. Ypač sunku buvo įtikinti 1-3 aukštų gyventojus, kad ir jie privalo mokėti už stogo remontą. Turėjau susirasti įstatymus, visiems aiškinti, kad visi esame savo turto šeimininkai ir patys turime jį remontuoti”, – sakė pašnekovė.

Anot jos, darbai atlikti gerai, vanduo nebebėga. „Tik dabar gyventojai suprato, kad remontas buvo reikalingas, o kas mėnesį mokėti po 30 litų nėra daug, nemokame jokių palūkanų”, – sakė E.Morkūnienė.

Senamiestyje kainuoja brangiau

Anot T.Augutavičiaus, kai kurie namai yra avarinės būklės, juos būtina remontuoti. „Pavyzdžiui, Partizanų gatvės 76 namo laiptinėje vanduo bėgo ant elektros skydinių, tai kėlė pavojų. Susitarėme su vienos laiptinės gyventojais dėl remonto, kuris kainavo 34971 litą. Dabar tos laiptinės butai kas mėnesį moka maždaug po 50 litų, išsimokės per metus”, – sakė T.Augutavičius. Iš viso Dainavos mikrorajone remontuota 10 namų už 180 tūkst. litų.

„Svarbu, kad name būtų aktyvus žmogus, kuris mokėtų įtikinti kaimynus, kad remontas reikalingas. Apklausti ir įtikinti gyventojus yra didelis darbas”, – sakė T.Augutavičius.

Jis yra „Žaido” bendrovės, kuri administruoja Centro seniūnijoje, Kauno skyriaus vadovas. „Senamiestyje viskas sudėtingiau. Čia namai mažesni, gyventojų mažiau, tačiau, pavyzdžiui, stogo remontas kainuoja dar daugiau nei daugiabučių kvartaluose”, – sakė T.Augutavičius.