Bankrutuojančios “Kraitenės” rinkos dalyviai pirkti neskuba

Potencialūs investuotojai laukia, kol bendrovė atpigs

Kreditorinių įsipareigojimų bankams naštos neišlaikiusi Marijampolės bendrovė „Kraitenė” iš varžytinių parduoda 31 mln. litų vertės turtą – sandėlius, gamybos cechus ir ledų bei žuvies produktų prekės ženklus. Rinkos dalyviai bankrutuojančios bendrovės turtą vertina gerokai kukliau, todėl investuoti į ją neskuba.

Pražudė įsipareigojimai bankui

Pasak Gintaro Adomonio, bankrutuojančios UAB „Kraitenė” varžytinių vykdytojo, parduodama bendrovė dirba, neseniai atnaujino prekybą ledais ir žuvies produktais.

„Kraitenė” dirbo gerai, negalima būtų pasakyti, kad įmonė gamino prastą produkciją, ar bandyti surasti neūkiškumo pavyzdžių. Tikriausiai kažkurie sprendimai buvo priimti netinkamai, o ir rinka ankštoka”, – bendrovės bankroto priežastis vardijo G. Adomonis.

Varžytinių vykdytojas pabrėžia, kad pagrindinė įmonės bankroto priežastis – dideli įsiskolinimai SEB Vilniaus bankui ir dar keturiems šimtams kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai siekia 31 mln. litų. 80 procentų kreditorinių reikalavimų priklauso SEB Vilniaus bankui.

„Ne vienas verslininkas yra atsidūręs tokioje situacijoje, kai, rodos, viskas klostosi neblogai, bet staiga ima trūkti lėšų paskoloms grąžinti. Panašiai nutiko ir „Kraitenei”, – pasakojo G. Adomonis.

Anot jo, beveik metus bendrovė negamino produkcijos, bet dabar pamažu prekės ženklai grįžta į rinką – dalis gaminių realizuojama Lietuvoje, kiti keliauja į JAV, Angliją, Airiją, Didžiąją Britaniją.

G. Adomonis sako, kad 31 mln. litų kaina už „Kraitenę” yra reali, laukiama potencialių pirkėjų reakcijos.

„Stebėsime, koks bus aktyvumas, kaip rinkos dalyviai domėsis galimybėmis įsigyti veikiantį verslą”, – „Kauno dienai” sakė varžytinių vykdytojas.

Kaina per didelė

Arūnas Kontautas, „Kauno pieno centras” generalinis direktorius, įsitikinęs, kad pradinė „Kraitenės” pardavimo kaina yra per didelė.

„Tikriausiai pirmasis aukcionas nė neįvyks”, – prognozuoja verslininkas. Anot jo, vargu ar už 31 mln. litų kas nors ryžtųsi pirkti merdėjančią bendrovę su didžiule kupra skolų. A. Kontautas mano, kad įmonės likimas priklausys nuo naujojo šeimininko strategijos: gali būti investuojama į „Kraitenės” prekės ženklus arba įmonės patalpose prasidės naujų prekės ženklų produkcijos gamyba.

Kol kas „Kauno pieno centrui”, anot jo vadovo, bankrutuojanti „Kraitenė” su jos rinkoje jau pamirštais prekės ženklais yra neįdomi.

Bendrovė, pasak verslininko, pernelyg ilgai buvo iškritusi iš rinkos, vartotojai jau primiršo arba visiškai užmiršo jos prekės ženklus, kurie ir anksčiau nebuvo itin stiprūs.

„Trūkumų yra daugiau nei privalumų: bankrutuojanti organizacija su didele skolų kupra, be to, nutrauktas bendravimas su vartotoju, išsisklaidęs jau ir jos kolektyvas”, – lenkia pirštus A. Kontautas.

„Kauno pieno centras” per 2006 metus uždirbo 2,8 mln. litų pelno, o 2005 metus baigė su 3,1 mln. litų nuostolių. Neseniai įmonė įsigijo 14 naujų automobilių, investicijos į logistiką siekia 4,7 mln. litų. 2006 metais „Kauno pieno centro” apyvarta sudarė 103,9 mln. litų.

Pajamos iš ledų pardavimų per 2006 metus sudarė 54,9 mln. litų ir buvo 24,8 proc. didesnės negu 2005 metais. Įmonių grupė užima apie 30 proc. Baltijos šalių ledų rinkos su daugiau nei 100 rūšių valgomųjų ledų, iš kurių populiariausi yra „Bravo”, „Klasika” ir „Premia” prekiniu ženklu pažymėti ledai.

Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita” direktorius Jordanas Kenstavičius sako domėjęsis galimybėmis įsigyti „Kraitenę”, tačiau nusprendė, kad pirkinys būtų per brangus.

Verslininkas pabrėžia, kad 1997 metais statyta įmonė jau pasenusi, ją reikia remontuoti, modernizuoti.

Delsė per ilgai

„Marijampolės pieno konservų” direktorė Teresė Kirejeva sako, kad „Kraitenės” vadovai neturėjo ilgai delsti pajutę bankroto nuotaikas, nes tokiu atveju laikas – prastas sąjungininkas, prekės ženklai silpnėja, dėl to menkėja ir bendrovės vertė.

„Reikėjo iš karto užsiimti pardavimu, nelaukti metus ar daugiau. Dabar įmonę vertinti sudėtinga, nesidomime galimybėmis įsigyti bendrovę”, – aiškino T. Kirejeva. Jos valdoma bendrovė „Marijampolės pieno konservai” per penkerius metus apyvartą išaugino nuo 30 mln. litų iki 206 mln. litų praėjusiais metais.

Įvairius pieno konservus gaminanti Marijampolės bendrovė šiuo metu diegia naujas gamybos valdymo sistemas ir netrukus planuoja papildyti konservų asortimentą.

„Ingman ledai” direktorius Virgilijus Radvilas neslepia anksčiau domėjęsis galimybėmis įsigyti „Kraitenę”, tačiau užsitęsus bendrovės pardavimo procesui jis pasitraukė iš potencialių pirkėjų gretų.

„Reikėjo anksčiau parduoti įmonę, tada gal būtume įsigiję, o dabar visas lėšas skyrėme savo gamyklai stiprinti”, – pasakojo V. Radvilas. Verslininkas spėja, kad bendrovę gali įsigyti užsienio investuotojai.

Galbūt jie imtųsi gaminti žuvies produkciją, gal įrengimus panaudotų kitiems maisto produktams gaminti.

„Ingman ledai” vadovas pabrėžia, kad ledų gamybos rinka yra palyginti ankšta, be to, „Kraitenės” gaminamų ledų prekės ženklai nėra itin stiprūs.

Tikėtina, anot jo, kad potencialus investuotojas ledų nebegamins arba tai nebus pagrindinė įmonės veiklos sritis.

„Ingman ledai” apyvarta per 2006 metus sudarė 41 mln. litų, iš jų 38 mln. litų pajamų gauta iš ledų pardavimų. 40 procentų produkcijos bendrovė išgabena į Europos Sąjungos valstybes.

Prekės ženklų vertė smuko

Anot V. Radvilo, beveik metus „Kraitenės” prekės ženklų nesimatė, todėl jų vertė smuko. „Norvelitos” direktorius Jordanas Kenstavičius sako, kad marijampoliškių bendrovės bankroto priežastis – per didelės investicijos į prekės ženklus, kurie laukiamo pelno neatnešė.

„Dabar pirkti šiuos prekės ženklus ir tikėtis pelno iš jų būtų taip pat naivu”, – sakė verslininkas.

Anot jo, vienas stipriausių „Kraitenės” prekės ženklų „Zigmas” tebėra perspektyvus.

V. Radvilas „Kauno dieną” patikino, kad „Norvelita” – viena potencialių „Kraitenės” savininkių.

„Tik ne už tokią kainą, kokios prašoma dabar”, – pridūrė verslininkas. Anot jo, reali „Kraitenės” vertė – perpus mažesnė, maždaug 12 – 14 mln. litų.

Per 2006 metus „Norvelita” gavo 74 mln. litų, 12 procentų daugiau negu 2005 metais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.