Literatūros klasikas E.M.Remarque’as, išvydęs šių metų sausio autoįvykių suvestinę, pasakytų: „Ir šiais metais Lietuvos keliuose nieko naujo”
Giltinė šienauja toliau, netgi didėjančiu pagreičiu. Nė motais jai ir praėjusių metų pabaigoje rengtos saugos eismo akcijos. Vyriausybės susirūpinimas eismo saugumu keliuose, deja, lieka nepastebimas. Įsivyravęs nebaudžiamumo sindromas neskatina vairuotojų laikytis nustatytos tvarkos. Vilnius paskelbtas 2009 metų Europos kultūros sostine. Nesunku atspėti, kokią nuomonę apie vairavimo kultūrą susidarys gausūs svečiai ir atvykėliai. „Gatvių praktika” gerokai prasilenkia su tiesa, diegiama vairavimo mokyklose. Susidaro įspūdis, kad vairuotojai gali elgtis kaip tinkami. Kaip laikomasi KET 75 punkto reikalavimų, nesunku įsitikinti sustojus prie bet kurios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pėsčiųjų nepraleidžia ne tik atskiri vairuotojai, bet ištisos automobilių kolonos.
Ignoruoja draudžiamą ženklą
Būsimosios Europos kultūros sostinės Erfurto ir Architektų gatvių sankryžoje, atvažiavus nuo Gariūnų, sukti į kairę nedarbo dienomis nuo 7 iki 15 valandos draudžia 303 ženklas. Tačiau ištiso automobilių srauto vairuotojai ignoruoja šį draudžiamąjį ženklą. Kyla klausimas: jeigu šie pažeidimai matyti mums, vairuotojams, negi to nepastebi Eismo priežiūros tarnybos darbuotojai? Įrengti papildomi greičio matuokliai patruliams suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti kitiems eismo priežiūros aspektams, tačiau pareigūnams pritrūksta jėgų operatyviai iškviesti pažeidėjus. Tokių vadinamųjų užburtų ratų susidaro ne vienas – eismo patruliai gaišta formindami eismo įvykius, o eismo priežiūrai lieka vis mažiau laiko. Įsikišus į šią sferą draudikams šiek tiek daugiau laiko liks eismo priežiūros darbuotojams. Bet tai bus tik nuo kitų metų pradžios. Taigi užburtų ratų lieka dar bent metams.
Prarasti privilegiją vairuoti
Grandinė atlieka savo funkciją iki tam tikros ribos, kol bent vienas jos narys neišlaiko apkrovos. Tad ir eismo dalyvių sąveikoje esant silpnoms vietoms, kad ir kur jos būtų, įdėtas triūsas neatneša sėkmės. Saugų eismą pirmiausia lemia žmogaus veiksnys. Nuo ko derėtų pradėti, kad kiekvienas eismo dalyvis – vairuotojas, pėsčiasis, raitelis ir t. t. – suvoktų savo, kaip eismo dalyvio, vaidmenį, jaustųsi esąs atsakingas už save ir už kitus? Patyrusio eismo specialisto Antano Čereškos nuomone, šalyje nėra tinkamos atrankos norintiesiems įgyti teisę vairuoti. Seimo nario Vytauto Čepo, aktyviai tobulinančio norminę dokumentaciją, teigimu, galimybė vairuoti – ne prigimtinė teisė, bet žmogaus privilegija, suteikianti galimybę aktyviau gyventi. Nuo lopšio esame prižiūrimi. Todėl ir eismas turi būti tinkamai prižiūrimas. Nenorintieji paklusti visuomenės labui nustatytai tvarkai privalo atsakyti už nusižengimus, o piktybiški pažeidėjai – prarasti galimybę vairuoti.
Daugėja agresyvių žmonių
Vairavimo kursų lankytojai privalo pateikti medicinos komisijos pažymą apie tinkamumą vairuoti vienos ar kitos kategorijos automobilį. Ankstesniais laikais pretendentus į kursų lankytojus gydytojų komisija bent išrengdavo. Dabar to nebereikia. Pažymą iš narkologinio kabineto gali gauti ir paskambinęs telefonu. Svarbu, kad nebūtum įtrauktas į įskaitą. Tas pats ir dėl priklausomybės nuo alkoholio. Tačiau iš siekiančiojo gauti leidimą ginklui įsigyti reikalaujama žinių apie psichines ligas ne tik įsigyjančiojo, bet ir iš artimiausių giminaičių. Be to, renkamos žinios apie elgesį su šeimos nariais, kaimynais, darbo kolektyve, nekalbant apie priklausomybę nuo svaigalų ar narkotikų. Išeitų, netinkamas automobilio vairavimas dėl vairuotojo psichinių sutrikimų laikomas mažiau pavojingu. Psichiatrai pripažįsta, kad visuomenėje daugėja agresyvių, linkusių į gyvenimo normų pažeidimus žmonių. Tad tokiems žmonėms sėdus prie vairo, apie vairavimo kultūrą ir eismo saugumą kažin ar vertėtų kalbėti.
Netinkami vairuoti
Gydytojų teigimu, kai kurių žmogaus psichikos sutrikimų neįmanoma išsyk nustatyti. Nebūdamas šios srities specialistu, negalėčiau siūlyti receptų. Tačiau dirbant instruktoriumi teko mokyti vairuoti ne vieną, aiškiai tam netinkantį. Žinia, kiekvienas turėjo medicininės komisijos pažymas. Ir tik labai nuoširdus darbas, kantrybė, įvertinus kursų klausytojo būseną ilgainiui gali duoti teigiamų rezultatų. Bet tik kol vairuojama dviese. O kaip tokiam žmogui toliau seksis vairuoti vienam? Užsienio valstybių specialistai, tyrę būsimus vairuotojus nustatė, kad 75 proc. jų atitiko vairuotojų psichikos reikalavimus, 13 proc. buvo reikalinga tam tikra psichikos procesų korekcija, net 12 proc. – pripažinti netinkamais vairuoti. Akivaizdu, kad reikėtų tobulinti medicininių pažymų išdavimo tvarką. Netinkamai vairuojamas automobilis – tiek pat pavojingas, kiek ir netinkamai naudojamas ginklas.
Ar pajėgi Eismo priežiūros tarnyba?
Savivaldybių atstovai skelbiasi dirbantys „arčiausiai žmonių”, nors pasklaidžius įvairių partijų savivaldybių tarybų rinkimines programas vargu ar aptiksime siūlomų konkrečių planų eismo saugumui gerinti. Keblią padėtį gatvėse ir keliuose pataisytų tik efektyvi ir nuolatinė kontrolė. Ir pagrįsta ji turėtų būti anaiptol ne pavienėmis akcijomis, o nuolatiniu darbu. Ar pajėgi šią užduotį atlikti dabartinė Eismo priežiūros tarnyba? Nelaukiant, kol Vyriausybės darbo grupė sukurs ir pradės įgyvendinti eismo saugumo gerinimo planus, gatvėje mus turi stebėti budri eismo priežiūros patrulio akis.