Prokurorai neignoruoja pranešimų apie rinkimų pažeidimus

Seimo Pirmininkas teigia, kad rinkėjų papirkinėjimas neišvengiamas, nes už šį nusikaltimą praktiškai yra nebaudžiama

Vakar kalbėdamas per radiją Seimo vadovas V.Muntianas pareiškė manąs, kad rinkimų tvarkos pažeidėjai, perkantys piliečių balsus, yra praktiškai nebaudžiami, o tokia situacija kaskart ir vėl skatina pažeisti rinkimų įstatymus.

„Nebaudžiamumas turbūt yra viena iš pagrindinių priežasčių, nes dar niekas nuo pat nepriklausomybės pradžios už tokias veikas realiai nebuvo nubaustas. Tai savaime skatina rizikuoti“, – pareiškė V.Muntianas.

Seimo Pirmininko nuomone, dėl rinkėjų papirkinėjimo atsakomybę turėtų prisiimti ir, pasak jo, neefektyviai veikiančios rinkimų apygardų komisijos. V.Muntianas taip pat pareiškė, kad rinkimų apygardose trūksta atsakingo požiūrio į atliekamas pareigas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis „Kauno dieną“ patikino, kad kalbėdamas apie asmenų, pažeidžiančių rinkimų tvarką ar perkančių piliečių balsus, nebaudžiamumą Seimo Pirmininkas buvo pernelyg kategoriškas.

„Štai, kad ir per praėjusius Seimo rinkimus, kiek prisimenu, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl rinkėjų papirkinėjimo. Kalti asmenys buvo nubausti piniginėmis baudomis“, – sakė G.Jasaitis.

Pasak prokuroro, tokių bylų per įvairius rinkimus būta ir daugiau, „galbūt jų ne tiek daug, kiek yra tikimasi, bet kiekvienas konkretus pranešimas iš rinkimų komisijų yra registruojamas ir atliekamas tyrimas“.

„Nėra taip, kad būtų be pagrindo atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą. Aišku, jeigu policija arba prokuratūra tokių pranešimų negauna, mes negalime pradėti tyrimų pagal pranešimus žiniasklaidoje arba jeigu kokie nors politikai išsako savo apibendrintą nuomonę apie rinkimų tvarką. Turi būti konkretus įvykis, konkretus faktas ir kiekvienas toks įvykis yra tyrinėjamas“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Jis taip pat priminė, kad rinkimų dieną generalinio prokuroro įsakymu paprastai įvedamas sustiprintas prokurorų budėjimas teritorinėse prokuratūrose ir Generalinėje prokuratūroje – budintys pareigūnai operatyviai reaguoja į rinkimų komisijų pranešimus. Sustiprintas budėjimas įvedamas ir policijos pajėgose.

Baudžiamajame kodekse yra net keturi straipsniai, kuriuose išvardyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai rinkimų ar referendumų tvarkai.

Šiuose straipsniuose numatyta atsakomybė už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise, rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimą, sunaikinimą, sugadinimą, pagrobimą arba paslėpimą ir neteisingą balsų skaičiavimą. Straipsnyje apie trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise kalbama ir apie psichinės prievartos naudojimą bei piliečių papirkinėjimą. Didžiausia numatyta bausmė už šiuos nusikaltimus – treji metai laisvės atėmimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat išvardyta daugybė galimų rinkimų agitacijos ir balsavimo pažeidimų. Už juos numatytos piniginės baudos nuo kelių šimtų iki 50 tūkst. litų.

Anot G.Jasaičio, tiek vieno, tiek kito kodekso straipsniai „nėra negyvi“ ir jie per kiekvienus rinkimus „pritaikomi praktikoje“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.