Ar rūpi mums mūsų sveikata?
Atsakymas, matyt, priklauso nuo mūsų pačių amžiaus: kuo mes vyresni (kuo mažiau jos – sveikatos – beturime), tuo labiau rūpinamės, o jaunimas gal ir visai sau dėl to galvos nesuka.
Taigi, tie, kas rūpinasi savo sveikata, puikiai žino, kad yra keletas kraujo rodiklių, kurie parodo mūsų (ne)sveikatos esmę.
Liaudiškai sakant, tai geležies ir riebalų kiekis kraujyje. Tą gerąją „geležį” mes vadiname hemoglobinu, o tuos negeruosius riebalus… kas kaip: vieni vadina cholesterinu, kiti – cholesteroliu.
Tiems, kam rūpi, kurį iš dviejų žodžių derėtų vartoti, galima pasakyti, kad nors „Tarptautinių žodžių žodyne” (2003) randame abu žodžius, bet prie cholesterino yra nuoroda ↑cholesterolis.
Ši nuoroda reiškia – žiūrėti žodžio aiškinimą prie cholesterolis (taigi ir vartoti labiau tinka pastarąjį žodį). „Chemijos terminų aiškinamajame žodyne” (2003) teikiamas terminas cholesterolis (p. 97), pvz.: padidėjęs cholesterolio kiekis.
Štai dar keletas sakinių su cholesteroliu: Sunki cholesterolininko dalia. Pats savaime cholesterolis nekenksmingas. Cholesterolis gaminamas organizme (jis būna dviejų rūšių, – viena iš jų būtina medžiagų apykaitai, o kita – kenksminga). Maisto produktuose cholesterolio nėra.
Todėl visiškai neverta apie cholesterolį rašyti reklamuojant produktus. Tačiau verta sveikai maitintis ir …taisyklingai kalbėti.