Kol kas didelio paukščių gripo pavojaus Lietuvoje neįžvelgiantys specialistai vis dėlto rengiasi galimai šio viruso atakai
Rusijos sostinė Maskva – mirtino viruso gniaužtuose. Žmonėms pavojingos H5N1 atmainos paukščių gripas jau nustatytas šešiuose Maskvos srities rajonuose. Laimė, susirgusių žmonių kol kas nėra. Informacija apie žaibišką paukščių gripo plitimą ne juokais išgąsdino ir artimus, ir tolimesnius Rusijos kaimynus. Pirmoji tam tikrų saugos priemonių ėmėsi Estija – uždraudė turgavietėse prekiauti gyvais paukščiais. Lietuvos specialistai padėties pernelyg nedramatizuoja.
Tvarka bus griežtesnė
Praėjusį rudenį Lietuvos mokslininkai, įvertinę paukščių gripo riziką mūsų šalyje, paskelbė, kad ji yra visai reali ir didelė. Tai lemia per Lietuvą vedantys laukinių paukščių migracijos keliai. Taigi rizika ypač padidės per migracijos sezoną, kai vyksta pagrindinis paukščių judėjimas.
„Didžiausias paukščių gripo pavojaus laikotarpis – kovo ir balandžio mėnesiai”, – LŽ vakar sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Jis patvirtino, kad, kaip ir pernai, šį pavasarį Lietuvoje bus imtasi griežtų saugumo priemonių. Naminius paukščius bus draudžiama išleisti į lauką, kad šie neturėtų kontaktų su laukiniais (pernai už šio draudimo nepaisymą buvo nubausta keliasdešimt asmenų – jie sumokėjo minimalias baudas), sustiprinta oro uostų, geležinkelio, autobusų stočių, pasienio zonų kontrolė, čia bus įrengtos papildomos dezinfekcijos zonos, įvesta privaloma iš kai kurių šalių atvykstančių keleivių bagažo ir įvežamų prekių patikra. Apie tai Lietuvos gyventojai bus informuojami papildomai.
Į Lietuvą jau dabar draudžiama įvežti paukščius ir paukštieną iš tų šalių, kuriose aptiktas paukščių gripas. Pasak Paulausko, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, iš Rusijos nei paukštienos, nei gyvų paukščių neimportuoja. Pastarųjų dienų Pamaskvės įvykių pareigūnas sakė nenorįs komentuoti, nes turįs per mažai informacijos.
Paukščių neskiepys
Pernai prevencinei paukščių gripo kampanijai Vyriausybė skyrė 1 mln. 500 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo nupirkta specialios įrangos, įvairių apsaugos priemonių, dezinfekcinių medžiagų ir kitko. Apie milijoną litų laboratoriniams paukščių gripo tyrimams skyrė ir ES. VMVT duomenimis, pernai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištirta per 900 nugaišusių paukščių. Paukščių gripo viruso neaptikta nė karto.
Paulausko teigimu, tyrimai bus suaktyvinti per paukščių migraciją. Bus tiriamos ne tik rastos gaišenos, bet, leidus Aplinkos ministerijai, ir nušauti praskrendantys paukščiai.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, naminių paukščių vakcinuoti neketinama. Tokia visos Bendrijos nuostata. Vis dėlto tos šalys, kuriose paukščių gripo virusas aptiktas, gali pačios nuspręsti, kaip joms elgtis – skiepyti ar ne naminius paukščius.
Rizikos zona
Per du šių metų mėnesius paukščių gripo H5N1 atmaina nustatyta Vengrijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Vengrijoje šia liga susirgo dviejų vandens paukščių fermų augintiniai. Manoma, kad jie užsikrėtė nuo laukinių paukščių. O štai Anglijoje ši liga buvo nustatyta kalakutų fermoje, teko sunaikinti 160 tūkst. paukščių. Kaip infekcija pateko į šią fermą, neaišku iki šiol.
Paulauskas pataria, kad vykstantieji į šalį, kurioje užfiksuotas paukščių gripas, nesilankytų paukščių fermose, ūkiuose, turguose, mugėse, kur prekiaujama gyvais paukščiais.
Pernai paukščių gripas intensyviausiai plito nuo vasario iki balandžio: 14 ES valstybių buvo nustatyti 748 ligos atvejai.
Pirmadienį paukščių gripo prevencijos klausimai buvo aptarti VMVT su Vilniuje viešėjusiu atsakingu ES pareigūnu. Pasak Paulausko, jokių ypatingų naujovių šį sezoną nenumatoma – bus laikomasi įprastų saugos priemonių. Mirtinu paukščių gripo virusu H5N1 pasaulyje nuo 2003 metų užsikrėtė 270 žmonių, mirė – 164.