Alergija – odos žudikė

Kaip ir kokie alergenai pažeidžia odą, šiandien aiškina Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Jūratė Staikūnienė.

Oda yra mūsų kūno dangalas, atskiriantis organizmą nuo aplinkos ir puošiantis žmogų. Iš tiesų oda yra toks pats žmogaus organas, kaip ir plaučiai, širdis, kepenys, atliekantis daug įvairių funkcijų. Oda yra didžiausias imuninis organas, apsaugantis nuo svetimų medžiagų. Vientisa, nepažeista oda neleidžia prasiskverbti bakterijoms, virusams, grybeliams ir sukelti infekciją.

Trys tūkstančiai kaltininkų

Oda padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, apsaugo nuo saulės spindulių, žalingų ir nuodingų cheminių medžiagų, kurios gali prasiskverbti į organizmą. Rūgštys, šarmai, dažai, tirpikliai, skiedikliai, muilai, skalbimo ir valymo priemonės yra stipriai odą dirginančios ir sausinančios medžiagos, galinčios sukelti odos uždegimą dirgiklio vietoje – kontaktinį dermatitą.

Aplinkoje yra trys tūkstančiai cheminių medžiagų, kurios ne dirgina, o įjautrina odos imunines ląsteles ir sukelia alergines odos reakcijas. Alergeno kontakto vietoje sukeltas odos uždegimas yra vadinamas alerginiu kontaktiniu dermatitu, arba egzema. Tai sparčiai plintanti alergijos forma, tampanti vis jaunesnio amžiaus žmonių problema. Dvylikai iš tūkstančio žmonių pasikartoja rankų egzema.

Kaip atpažinti alerginį dermatitą

Niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda būdinga ūminei ligos fazei. Jei oda šerpetoja, yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą. Įsijautrinti cheminei medžiagai galima dėl nuolatinio ar dažnai pasikartojančio sąlyčio su alergizuojančia medžiaga. Dėl to nuo cheminių alergenų dažniausiai nukenčia rankų ir veido oda.

Jei žmogui odą bėrė vaikystėje ar jis serga kita lėtine odos liga, rizika susirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu padidėja. Pažeistos odos vieta dažniausiai išduoda alergeną kaltininką, tačiau bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas. Jei išberta oda auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje, įtariamas dažniausias metalo alergenas – nikelis.

Teigiama, kad kas dešimta Europos moteris yra alergiška nikeliui. Taigi, merginos, įsiverdamos auskarus, rizikuoja tapti alergiškos nikeliui. Nikelio sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas dažnėja ir tarp vyrų. Manoma, kad viena iš šio reiškinio priežasčių yra daugėjantis skaičius auskarus įsivėrusių vyrų. Nikelio yra ne tik papuošaluose, bet ir puoduose, valgymo, metaliniuose darbo ir buities įrankiuose, maisto produktuose. Jei darbe dažnai tenka mirkyti rankas vandenyje, nikelio sukeltas alerginis dermatitas visada paūmėja. Sergant egzema tirti dėl alergijos nikeliui patariama prieš planuojamą protezavimo, implantacijos operaciją, tam kad būtų parinktas nikelio neturintis metalinis svetimkūnis. Rankų ar pėdų egzemą dažnai sukelia kito metalo druskos – chromatai. Chromo yra cemente, degtukų galvutėse, odiniuose drabužiuose, batuose.

Grožio industrija siekia gilią senovę

Kita dažna alerginio kontaktinio dermatito priežastis yra kosmetikos priemonių alergenai. Kosmetikos istorija yra neatsiejama nuo civilizacijos istorijos, kai žmonės norėjo apsaugoti, pagražinti savo išvaizdą, atkurti grožį. Be makiažo neapsiėjo ir mūsų protėviai, gyvenę prieš septynis tūkstantmečius, grožio produktų naudingąsias savybes gerai žinojo senovės egiptiečiai.

Dvidešimtajame amžiuje sukurti nauji kosmetikos produktai – plaukų dažai, spalvotas nagų lakas, preparatai nuo saulės nudegimo, ištobulinti kvepalai. Deja, didėjant kosmetikos priemonių suvartojimui, padažnėjo alerginė veido ir kaklo srities egzema. Muilai, dantų pastos, šampūnai, plaukų kondicionieriai, lakais, prausimosi losjonai, valantys pieneliai, kremai, dažantys produktai (akių šešėliai, lūpų dažai, nagų lakas, plaukų dažai), kvepiantys produktai (kvepalai, dezodorantai, losjonai po skutimosi) ir kitos kosmetikos priemonės gali būti alerginio kontaktinio dermatito kaltininkai. Dažniausiai odos alergines reakcijas sukelia juose esantys konservantai (parabenai, formaldehidas, ketvirtinis amonis) ir kvepiančios medžiagos.

Alergija gali prasidėti vartojant tą patį kosmetikos produktą daug metų arba pakeitus sudėtyje esantį konservantą. Dėl to egzema sergantys žmonės yra mokomi skaityti etiketes, ieškoti, ar tarp sudėtinių produkto dalių nėra medžiagų, kurioms yra nustatyta alergija.

Guminės pirštinės ir augalai vasarą

Jei yra odos bėrimų rankų, pėdų, juosmens ar krūtinės srityje, įtariama alergija gumos alergenams. Alergija lateksui dažnėja tarp medicinos ir kitų profesijų atstovų, kurie dirbdami nuolat dėvi gumines pirštines. Kadangi latekso alergenų yra balionuose, prezervatyvuose, alergija lateksui gresia visiems žmonėms. Guminėse pirštinėse, batuose, petnešose, liemenėlės petnešėlėse, drabužių elastinėse detalėse yra įvairių gumos alergenų – tiuramų, merkaptotiobendazolo, juodo dažo parafenilendiamino. Pastarasis alergenas yra daugelio plaukų ir rūbų dažų sudėtyje.

Retesnis alerginio dermatito sukėlėjas yra augalų alergenai. Odą gali išberti liečiant kiaulpienes, saulutes, chrizantemas, raktažolę, tulpių svogūnėlius. Daugelio jų alergeniškumas padidėja saulės šviesoje, dėl to vasarą padaugėja augalų sukelto alerginio dermatito atvejų. Ilgainiui atsiranda vis naujų alerginio dermatito vietų ir kaltininkų. Pavyzdžiui, alergenų yra spalvotų tatuiruočių dažų sudėtyje, preparatuose nuo saulės nudegimo.

Ar galima nustatyti alergeną kaltininką

Taip, žinoma, visada patariama kreiptis į gydytoją specialistą. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas įvertina galimus alergenus buityje ir darbe, nustato odos pažeidimo pobūdį, o alergenas nustatomas atlikus odos mėginį.

Odos lopo mėginiai, kai ant odos užklijuojami dažniausi cheminiai alergenai, pradėti vartoti 1930 metais. Klinikinėje praktikoje naudojamas 1990 metais sukurtas TRUE testas, kuriame yra dvidešimt keturios cheminės medžiagos, dažniausiai sukeliančios alerginį dermatitą.

Taisyklingai atlikto lopo mėginio rezultatai, ar jie yra teigiami, ar neigiami, suteikia naudingos informacijos. Alerginės ligos gydymas yra sėkmingas tada, kai yra nustatytas alergenas kaltininkas ir žinomi būdai, kaip jo išvengti.