Trečiosios kartos mobilusis ryšys, suteikiantis galimybę kompiuterį pakeisti kompaktišku moderniu telefonu, Lietuvoje jau veikia. Tiesa, anot prognozių, statistinis mūsų šalies vartotojas tokiu telefonu bei naujosiomis ryšio galimybėmis naudosis po penkerių metų.
Tačiau nereikėtų nuogąstauti, kad Lietuva šiuo požiūriu labai atsilieka nuo kitų šalių. Specialistų nuomone, mes žengiame koja kojon su Europa. Nė vienoje jos šalių 3G ryšys kol kas nedominuoja.
Trečiosios kartos mobilusis ryšys 3G, kuris Europoje vadinamas UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications Services) – tai technologija, kuri suteikia galimybę greitąja jungtimi pasijungti prie interneto mobiliuoju telefonu. Vartotojas gali tiek naršyti tinklalapius, tiek siųsti informaciją bei elektroninius laiškus.
Kad ryšys veiktų, reikia jo tinklą sukursiančių naujų bazinių stočių, nes senesnio, mums įprasto GSM standarto tinklai 3G atveju netinka. Be to, kad pažangia technologija galėtų naudotis vartotojas, jam reikia modernaus mobiliojo telefono aparato, kurių kainos kol kas „kandžiojasi”.
Nedelsė su paslaugomis
Naujojo tūkstantmečio pradžioje, prognozuodami 3G ryšio ateitį, analitikai teigė, kad jį mėginama įdiegti 4-5 metais anksčiau, negu derėtų – neva spartus technologijų vystymasis gerokai lenkia inertišką vartotojų mąstymą, kurie dar nėra subrendę naujosioms paslaugoms.
1999-aisiais pirmąja pasaulyje šalimi, kuri išdalijo 3G ryšio paslaugų licencijas, tapo Suomija. Tuo metu prekyboje dar net nebuvo pasirodę naująjį standartą palaikančių telefonų.
Anot Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus Tomo Barakausko, 2003-iaisiais 3G paslaugos Europoje buvo teikiamos tik Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje bei Švedijoje. Po metų jau buvo išduotos 75 licencijos teikti naujojo standarto ryšį.
„2005-aisiais tik viena Lietuva nebuvo išdavusi UMTS licencijų, tačiau 2006-aisiais du iš trijų mūsų šalies mobiliojo ryšio operatorių komercinį 3G paslaugų teikimą pradėjo nedelsdami. Tuo metu Europos Sąjungoje didžiausias 3G paslaugų paleidimo bumas buvo 2004-ųjų antroje pusėje, tačiau dauguma jų buvo bandomosios”, – nurodė pokalbininkas.
Azija – priešakyje
Europos Komisijos duomenimis, mobiliojo ryšio paslaugų srityje Europa atsilieka nuo Japonijos, Korėjos bei kitų Azijos valstybių.
Šių metų sausio pabaigoje Kinija jau paleido pirmąją pasaulyje ketvirtosios kartos – B3G/4G – mobiliojo ryšio sistemą, kuri užtikrina iki 100 Mbps spartos mobiliojo interneto ryšį. Tiesa, kol kas šie bandymai nėra komerciniai. Beje, 3G ryšys ir Azijoje kol kas nėra labai populiarus vartotojų gretose, daugiausia dėl pigių 3G telefonų stygiaus.
T. Barakausko teigimu, Azija pirmauja naujų radijo ryšio technologijų diegimo srityje, kadangi stambiausi pasaulio radijo ryšio įrangos gamintojai veikia būtent šio regiono šalyse: Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Taivane.
„Be to, jų veikla užimant vietinę rinką yra labai aktyvi, – pastebi RRT direktorius. – Tuo metu Europoje, viena vertus, ginami vietinių radijo ryšio įrangos gamintojų interesai, kita vertus, sunkumų kyla dėl Europos daugiašalio susiskirstymo ir telekomunikacijų rinkos reguliavimo nevienodumo, biurokratizmo ir panašiai”.
Taip pat tenka pripažinti, kad Europos vartotojų rinka lėčiau priima naujoves. Europiečių jaučiamas naujų technologijų poreikis yra kiek mažesnis nei Azijos gyventojų. Tačiau šis atsilikimas, anot pašnekovo, labai nežymus.
Šiame kontekste Lietuva atrodo visai gerai, juolab kad, T. Barakausko teigimu, 3G ryšį mūsų šalyje diegiančios bendrovės taiko pažangiausias pasaulio technologijas. Lietuvos ryšio operatoriai vieni pirmųjų pasaulyje įdiegė HSDPA (angl. High-Speed Downlink Packet Access) 3G ryšio protokolą.
Jis užtikrina didesnę mobiliojo interneto spartą (iki 3,6 Mbps) nei įprastas 3G ryšys. Šią technologiją praėjusią vasarą įdiegė tiek „Bitė”, tiek „Omnitel”.
Dabar, T. Barakausko įsitikinimu, svarbus uždavinys yra suderinti teikiamų paslaugų turinį ir vartotojų rinkos paklausą.
Pasiūlė plačiausią spektrą
Pačių Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių požiūris į 3G ryšį ir jo perspektyvas skiriasi.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva” ir „Omnitel” naujosios kartos ryšio paslaugas pradėjo teikti praėjusių metų pradžioje. Šiuo metu „Bitės” vartotojai 3G ryšiu gali naudotis jau šešiolikoje šalies miestų, „Omnitel” vartotojai – trylikoje.
Pirmąja „Omnitel” 3G paslauga tapo vaizdo telefonija. Toliau naujosios paslaugos plėtojamos mobiliojo interneto kryptimi.
„Bitė” ypač akcentuoja 3G savo rinkodaros koncepcijoje. „Bitės” grupės generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Montvilos teigimu, bendrovė išsyk pasiūlė vartotojams plačiausią trečiosios kartos mobiliojo ryšio paslaugų spektrą Baltijos šalyse: vaizdo skambučius, spartųjį HSDPA interneto ryšį bei mobiliojo interneto portalą „Bitė Plius”.
Portalo lankytojai gali žiūrėti mobiliąją televiziją, skaityti laikraščius, naudotis dideliu muzikos katalogu, elektroninės bankininkystės paslaugomis ir t. t. Ateityje planuojama vartotojams siūlyti ir daugiau patogių naujovių.
Pašnekovo teigimu, „Bite plius” kas mėnesį naudojasi apie 180 tūkst. bendrovės klientų, o jo prognozės, kalbant apie 3G perspektyvas, yra optimistiškos: „Realiai 3G ryšiu penktadalis šalies mobiliojo ryšio klientų naudosis praėjus penkeriems metams nuo jo įdiegimo, o didžioji dalis klientų – per 50 procentų – juo naudosis jau 2012-aisiais”, – sakė D. Montvila.
Jo teigimu, kadangi mobiliųjų telefonų kainos ilgainiui mažėja, prognozuotina, kad jau po trejeto metų 3G telefonai taps palyginti nebrangūs. O turint omenyje jų dizainą, ergonomines savybes ir papildomas funkcijas, naujieji aparatai turėtų sparčiai plisti.
Nusiteikę skeptiškai
Tuo metu trečiasis Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius „Tele2” kur kas labiau skeptiškas 3G perspektyvų Lietuvoje atžvilgiu.
Bendrovė taip pat jau pradėjo teikti trečiosios kartos mobiliojo ryšio paslaugas, tiesa, orientuodamasi į minimalius šios paslaugos licencijos reikalavimus: praėjusį gruodį „Tele2” 3G ryšys įdiegtas Vilniaus mieste, ir artimiausiu metu nei 3G paslaugų geografijos, nei jų įvairovės plėsti neplanuojama.
„Tokia plėtra bus įmanoma tik tuomet, kai rinkoje atsiras pakankamas 3G ryšio poreikis. Tai įvyks tuomet, kai atsiras pigių 3G ryšį palaikančių mobiliųjų telefonų ir paslaugų, dėl kurių vartotojai jį rinktųsi, – komentavo „Tele2” atstovas spaudai Andrius Baranauskas. – Kol kas į trečiosios kartos ryšio perspektyvas žvelgiame labai atsargiai. Remiamės užsienio šalių patirtimi: pavyzdžiui, Švedijoje, kur „Tele2″ 3G ryšys jau prieš dvejus metus buvo pripažintas geriausiu šalyje, ši paslauga vis dar nesulaukia didelio populiarumo. Iš esmės svarbiausia priežastis, dėl kurios vartotojai nesirenka trečiosios kartos ryšio, yra šiam formatui skirtų paslaugų trūkumas.”
Be kita ko, „Tele2”, orientuodamasi į mažiausių kainų rinkodaros strategiją, skelbiasi nenorinti užkrauti savo klientams papildomų išlaidų, kurias šiems tektų dengti, jei bendrovė nuspręstų plėsti 3G ryšio paslaugas.
Bendrovės „Bitė” atstovai nelinkę užsiminti apie naujovių diegimo nulemtą paslaugų brangimą.
„3G yra technologija, todėl nepriklausomai nuo to, kuriuo tinklu – 3G, EDGE ar GSM – naudojasi klientai, kaina nuo to nepriklauso. Vartotojai turi galimybę naudoti tas pačias paslaugas, tik didesnės spartos ir geresnės kokybės”, – tikino bendrovės atstovas D. Montvila.