Pradėjus tvarkyti apleistus buvusių kareivinių pastatus, pirmiausiai teko išvežti šimtus tonų šiukšlių
Žemuosiuose Šančiuose vienai iš aštuonių buvusių kareivinių jau bandoma įkvėpti gyvybę. Statybininkų teigimu, nėra lengva prikelti namą vaiduoklį, į kurį keliolika metų gyventojai pylė buitines atliekas, ardė sienas, o asocialūs asmenys kai kurias patalpas pavertė nakvynės namais.
Pašaliečius pasitinka statybininkai
Jau kuris laikas A.Juozapavičiaus prospekte, prie „Ūkininkų turgaus”, vienas raudonų plytų pastatas aptvertas geltonos spalvos tvora. Ji suręsta tik iš gatvės pusės, todėl į statybvietę nesunku patekti per vidinį pastato kiemą, tik reikia persikabaroti per sukrautas gelžbetonines perdengimo plokštes. Pašalietį čia sustabdo darbininkai, iš pradžių paklausę, ne tik ką veikiame, bet ir kodėl į teritoriją įsibrovėme be šalmų. „Jūs ką, galvojate čia juokas, kai plytos krenta ant galvų”, – piktokai aiškino vienas statybininkų. Aptriušusiomis kelnėmis ir vienoje rankoje laikydamas pjūklą jis emocingai aiškindamas užtvėrė kelią į pastatą. Dar trys bendrovės „Pereza” statybininkai iš antrojo aukšto smalsiai stebėjo veiksmą kieme pro aptrupėjusias langų kiaurymes. Prie pat įeigos kitas darbininkas krano kabinoje užkandžiavo.
Kiti statybininkai dirbo savo darbą – ten, kur bus sumontuoti perdengimai, JAV gamybos įrankiais darė įkirtimus.
Išvežė gausybę šiukšlių
„Išeidami rusai kareivines paliko labai tvarkingas”, – prisiminė elektrikas Jurgis Milutis. Elektros išvedžiojimo darbai prasidės negreit, todėl ponas Jurgis, kelis dešimtmečius gyvenantis netoli kareivinių (Siūlų gatvėje), trumpam tapo gidu. „Per pastarąjį dešimtmetį mačiau, kaip žmonės ardė kareivines, nešė iš jų plytas, kurias parduodavo tik dėl vieno tikslo”, – šyptelėjo J.Milutis ir sprigtu spragtelėjo sau į pakaklę.
„Perezos” generalinis direktorius Petras Jakštas sakė, jog tik neseniai pastatas buvo išvalytas nuo buitinių atliekų. „Pasamdėme firmą, kuri išvežė apie 400 kubinių metrų šiukšlių”, – sakė P.Jakštas. Direktorius nusijuokė paklaustas, ar girdėjo gandą, jog jo pavaldiniai rūsiuose rado žmonių kaulų. „Gal tie gandų skleidėjai patys ir pripylė tų kaulų kartu su buitinėmis atliekomis”, – juokėsi P.Jakštas.
Birželį planuojama jau užbaigti montuoti perdengimus tarp aukštų. Be krano gelžbetonių plokščių neįmanoma užkelti.
Įrengs nestandartinius butus
Iki Naujųjų metų pirmajame pastato aukšte bus įrengtos komercinės patalpos, o antrajame – apie 10 butų. Būstai bus skirtingos kvadratūros – nuo 40 iki 100 kv. m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas neleido įrengti balkonų, be kurių sunku įsivaizduoti šiuolaikinį būstą.
„Bet sudėtingiausia bus atstatyti fasado detales naudojant restauracinę technologiją”, – aiškino netolimos ateities darbus architektas Ž.Radvilavičius.
2004-ųjų spalį ir lapkritį Valstybės turto fondas aukcionuose pardavė tris apgriuvusius kareivinių pastatus Ž.Šančių mikrorajone. Visuose pastatuose skirtingi savininkai žada įrengti nestandartinius butus.
Architektų teigimu, užsienyje nestandartinius butus populiaru įrengti buvusiose geležinkelio stotyse ar net senų gamyklų pastatuose. Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodančius trūkumus architektai paverčia privalumais.
Net po rekonstrukcijos pastatų sienų storis nesikeis ir sieks 64-77 cm, o aukštis iki lubų – 3,40 metro. Butuose planuojama įrengti autonominį šildymą. Specialistų skaičiavimais, vieno kareivinių pastato rekonstrukcija kainuoja apie 10 mln. litų.
Gediminas Stanišauskas