Kuo toliau, tuo gražiau. Lyg būtų kas nors užkerėję tą mokesčių reformą. Įveikus vieną kliuvinį lyg stulpas ant kelio išdygsta kitas. Vakar, jau rengiantis tiesiog šturmu, kitaip tariant, ypatingos skubos tvarka paimti tą tarsi užkeiktą reformos bastioną, staiga paaiškėjo, kad vienuolikai parlamentarų, gaunančių iš savo akcijų dividendus, derėtų balsuoti, anot etikos sargų, „atsargiai”. Ką tai reiškia, ne taip lengva ir suvokti. Balsuoti už, ar visai nebalsuoti?
Tokią išvadą – balsuoti atsargiai – Etikos ir procedūrų komisija padarė po to, kai, prieš pradedant svarstyti mokesčių įstatymų projektus, kilo abejonių, ar 30 opozicijai priklausančių parlamentarų – 17 konservatorių ir 13 liberalcentristų, pareikalavusių socialinio mokesčio ekspertizės, neturi pelningai dirbančių įmonių akcijų ir siekia, kad papildomai pelnas nebūtų apmokestinamas.
Ar niekam nekyla klausimas, kam ir kodėl prireikė tokios ekspertizės? Atsakymo labai toli ieškoti nereikia. Pasirodo, net 53 Seimo nariai turi įmonių akcijų ir 11 iš jų gauna dividendus, tokiu būdu papildydami savo pajamas. Be to, iš tų Seimo narių, kurie prašė atlikti socialinio mokesčio poveikio ekspertizę, akcijų turi beveik trečdalis – 9 parlamentarai, tačiau nė vienas iš jų nėra deklaravęs, kad iš turimų akcijų gauna dideles pajamas – dividendus. Nejaugi jie bus sau priešai ir lengva ranka balsuos už tai, kad nuo pelno jiems reikėtų atseikėti dalį pinigų, pavadintų socialiniais mokesčiais? Ar ne čia svarbiausioji mokesčių reformos liberalizavimo, už kurį taip ugningai visuomet pasisako opozicija, paslaptis?
Nelabai yra už ką girti ir valdančiąją daugumą. Keletą mėnesių karštai ginčijusis, privertusi atsistatydinti net finansų ministrą, koalicija kažkodėl staiga užsimojo viską užbaigti vienu smūgiu – per porą trejetą dienų, net nemotyvuodama, kodėl po tiek diskusijų, įvairių nesutarimų to būtinai reikėjo. Vis dėlto iki galo įveikti mokesčių reformos tvirtovę vakar nepavyko. Projektams pritarta tik po pateikimo. Galutinis šturmas atidėtas birželiui.
Nuo kitų metų pelną papildomai ketinama apmokestinti papildomai 4 proc. dydžio tarifu, 2007 metais jis būtų sumažintas iki 3 proc., o 2008 metais socialinį mokestį ketinama panaikinti ir toliau taikyti dabartinį 15 proc. pelno mokestį. Socialiniu mokesčiu pavadintas laikinasis mokestis nuo pelno, nors pripažintas geresniu negu nuo apyvartos, vakar toliau kaitino politikų aistras. Diskusijose dėl naujojo mokesčio kalbėjo išimtinai opozicijai priklausantys parlamentarai, jie mokestį kritikavo ir grasino nebalsuosią, kad jis būtų įvestas, laidė replikas.
Gal konservatoriai ir liberalcentristai pasiūlė ką nors konstruktyvaus, kaip užkamšyti atsiveriančias biudžeto skyles panaikinus kelių mokestį ir sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Deja, jų pasiūlymai – kone vaikiški. Ko vertas vien liberalcentristo G.Steponavičiaus pasiūlymas subalansuoti biudžeto pajamas lėšomis, kurias būtų galima gauti pardavus Rytų skirstomuosius tinklus. Kurį laiką tais pinigais gal ir būtų galima verstis. O ką reikės parduoti po to, kai jie baigsis? Seimo rūmus?
Konstruktyvumu net nedvelkia ir jau seni konservatorių siūlymai susidariusias biudžeto spragas padengti lėšomis, kurias būtų galima gauti atsisakant kai kurių mokestinių lengvatų ir nedidinant atlyginimų valdininkams. Ar kada nors šie politikai bandė bent labai grubiai skaičiuoti, kokia tai būtų suma ir kokios reikia norint po šios reformos subalansuoti šalies biudžetą? Tikriausiai ne, nes jei būtų bandę, tokių sprendimų nesiūlytų.
Vyriausybė teigia, jog šis mokestis tikrai bus laikinas, o surinktos lėšos bus skirtos ne valdininkų algoms didinti, bet socialinėms reikmėms. Lyg ir gražus užmojis, bet mokesčiai yra mokesčiai – kad ir kaip patraukliai juos pavadintum, niekas niekur pasaulyje neploja katučių juos įteisinus. Opozicija vakar grasino atidžiai stebėsianti, ar tikrai kiekvienas litas iš šių mokesčių bus skirtas tik socialiniams reikalams. Neblogas pažadas, kad tik nebūtų užmirštas.
Stasys Jokūbaitis