Nuo apsiausto iki palto

Paltas, kokį jį dėvime šiandien, dabartinę formą įgavo gana neseniai. Jo pirmtakas apsiaustas buvo madingas tikriausiai nuo amžių pradžios.

Apsiaustą vilkėjo škotai bei romėnai, kad šaltoje ir drėgnoje Britanijoje apsisaugotų nuo atšiaurių vėjų. Apsiaustus mėgo ir Viduriniųjų Rytų arabai, kuriems reikėjo atsiginti nuo naktinės dykumų vėsos.

Platus ir šiltas

Pirmieji apsiaustai buvo labai paprasti: tiesiog iš audinio iškirptas didelis skritulys su skyle galvai. Renesanso laikotarpiu išpopuliarėjo modernesnis siluetas, kai drabužis jau būdavo šiek tiek taikomas prie figūros – pavyzdžiui, specialiai siuvama platesnė ar siauresnė pečių linija. Dar vienas apsiausto variantas gimė vėlyvaisiais viduramžiais – tai iš kelių audinio gabalų siuvamas apdaras su stačia apykakle, kuri vis didėjo. Toks drabužis puikiai tiko mėgstantiesiems efektingus pasirodymus. Matyt, todėl visame pasaulyje garsaus filmo „Žiedų valdovas” kūrėjai savo herojus aprengė būtent tokiais apsiaustais.

Šešioliktame ir septynioliktame šimtmečiuose apsiaustus dėvėjo tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau moterys į jį žvelgė veikiau kaip į patogų ir net būtiną viršutinį drabužį, o ne mados akcentą. Tuo metu apsiaustą su gobtuvu turėjo kiekviena kaimo moteris. Jis tapo įprastu, beveik nepamainomu drabužiu dėvėti lauke.

Aštuonioliktame amžiuje šis drabužis buvo vis dar „ant bangos”. Pavyzdžiui, Britanijoje paplito raudoni kardinolo stiliaus apsiaustai. Jie buvo tokie populiarūs, kad tuo metu galėjo būti vadinami tradiciniu britų drabužiu. Žinoma, nevengta ir kitų spalvų, tačiau raudona neabejotinai užėmė lyderės pozicijas.

Apsiaustui „sudie”

Besikeičiančios gyvenimo realijos smarkiai supurtė ir grožio sampratą. Devyniolikto amžiaus pabaigoje, plintant feminisčių judėjimui, vyriška mada ėmė daryti vis didesnę įtaką. Gana griežto silueto, vyriško kirpimo, patogūs bei akies nerėžiantys paltai ir kostiumai buvo laikomi idealia apranga naujajai moteriai.

Dvidešimto amžiaus pradžia galutinai išstūmė apsiaustus. Jie dar buvo dėvimi, tačiau vis rečiau ir vis vyresnių moterų. Laikotarpio iki Pirmojo pasaulinio karo vizitinė kortelė – platus paltas, vadinamas „duster” (angl. dust – dulkės). Jis turėjo apsaugoti drabužius nuo dulkių bei purvo važiuojant automobiliu. Toks paltas, galintis pridengti bet kokio stiliaus aprangą, buvo ypač populiarus tarp žmonių, galėjusių sau leisti įsigyti automobilį.

Santūrus ir paprastas

Pamažu į moterų spintas įsikrausčiusio palto dominavimas vyksta iki šiol. Nesupaisysi, koks jis dabar: ilgas ar trumpas, siauras ar platus, pabrėžiantis moteriškumą ar laisvas ir patogus. Dvidešimto amžiaus moteris nuolat keitė nuomonę, kas jai gražu.

Daug permainų atnešė Pirmasis pasaulinis karas. Vyrai išėjo į frontą, todėl moterys perėmė jų darbus fabrikuose ir kitose įstaigose, kur iki tol durys joms buvo užtrenktos. Taigi ir mada vis funkcionalėjo, buvo atsisakoma ilgų suknelių, judesius varžančių korsetų bei didžiulių skrybėlių. Tuo metu buvo įprasta rengtis tamsiai. Kai aplink beveik kiekvienas gedėjo žuvusių artimųjų, rengtis kitaip reiškė ignoruoti solidarumą su savo tauta ir Tėvyne. Dvidešimto amžiaus antrojo dešimtmečio paltas nebuvo išimtis. Tai tamsus, paprastas drabužis, nesiekiantis pabrėžti moteriškų formų ar daryti įspūdžio.

Džiazo amžius – visuotinis apsvaigimas po Pirmojo pasaulinio karo ir antro tokio pat konflikto nuojauta – įsuka pramogų, gyvenimo šia diena, nerūpestingumo karuselę. Nepriklausomos, protestuojančios prieš konservatyvų visuomenės požiūrį moterys buvo vadinamos flappers (angl. flap – mosuoti, plevėsuoti). Jų paltas – berniukiškas, tiesaus silueto, pažemintu juosmeniu, stambiomis sagomis, derinamas su nedidelėmis skrybėlaitėmis.

Moteriškas ir gundantis

Dvidešimtas amžius mato įvairiausių stilių kopimą viršūnėn ir grimzdimą užmarštin. Nuo jau minėtų tiesaus kirpimo paltų pereita prie glamour (angl. spindesys) stiliaus. Jo priešakyje – moteriškos, gundančios, prabangios ekrano žvaigždės, dėvinčios kailinius arba moterišką siluetą išryškinančius paltus puošniomis kailinėmis apykaklėmis. Septintasis dešimtmetis vėl grįžta prie berniukiškos mados – privalomu garderobo akcentu tampa mini paltas. Jis trumputis ir tiesaus kirpimo. O devintojo dešimtmečio kultinės roko žvaigždės išpopuliarina dažyto kailio viršutinius drabužius.

Vos tik namų svetainėse atsirado televizoriai, didelę įtaką madai ėmė daryti Europos karališkųjų šeimų atstovės. Ši tendencija išliko iki šių dienų. Dar visai neseniai tikra mados ikona buvo princesė Diana. Ji drąsiai gali būti laikoma šiuolaikinės stilingos moters etalonu: moteriška, nebijanti eksperimentuoti spalvomis, stiliais ir aksesuarais, tačiau visuomet elegantiška. Jos paltai – stilingi, klasikinio kirpimo, žaismingai papuošti originalia skrybėlaite ar sege.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Moterims su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.