Biologė aplinkosaugininkė Jurgita Mačiūnaitė makrobiotika susidomėjo viešėdama Šveicarijoje, atokiame kalnų slėnyje įsikūrusiame Geros savijautos ir kūrybos centre „Kientalerhof”. Iškart į akis krito ten siūlytas visai kitoks maistas, nei esame įpratę valgyti čia, kai kurie nelabai žinomi produktai. Domėdamasi, ką ir kodėl būtent taip valgo, Jurgita rimtai pasigilino į makrobiotiką – sveikos mitybos sistemą, apimančią produktų pasirinkimą, maisto gaminimą ir valgymą.
Biologė aplinkosaugininkė Jurgita Mačiūnaitė makrobiotika susidomėjo viešėdama Šveicarijoje, atokiame kalnų slėnyje įsikūrusiame Geros savijautos ir kūrybos centre „Kientalerhof”. Iškart į akis krito ten siūlytas visai kitoks maistas, nei esame įpratę valgyti čia, kai kurie nelabai žinomi produktai. Domėdamasi, ką ir kodėl būtent taip valgo, Jurgita rimtai pasigilino į makrobiotiką – sveikos mitybos sistemą, apimančią produktų pasirinkimą, maisto gaminimą ir valgymą.
Iš įvairiausių šalių atkeliavusiems centro lankytojams gerokai pagerėjo savijauta (dar buvo medituojama, daroma tai či mankšta). Į Lietuvą Jurgita atsivežė knygų apie makrobiotiką, receptų sąsiuvinį ir kai kurių produktų: įvairių jūros žolių, miežių sirupo, ryžių sirupo (pastarieji vartojami vietoj cukraus), sezamo pastos… Dabar ji veda kursus, dalijasi žiniomis su norinčiaisiais gyventi sveikiau, išsivaduoti nuo „madingų” alergijų ar kitų negalavimų.
Maistas turi savo energiją
Makrobiotikos banga iš naujo ritasi per pasaulį. Jos bumas buvo kilęs prieš keletą dešimtmečių, tačiau nemažai šio mokymo šalininkų ilgainiui atšlijo – itin griežti draudimai iš jų atėmė maitinimosi džiaugsmą. Šiandien į makrobiotiką žvelgiama liberaliau, kūrybiškiau. Jos principai – tiesiog vienas iš būdų gyventi sveikiau. Pavyzdžiui, Jurgita iki šiol negali atsisakyti kavos (ji makrobiotikos požiūriu nepageidautina), tačiau apskritai stengiasi valgyti kuo kokybiškesnį, subalansuotą maistą.
Žodis makrobiotika kilęs iš graikų kalbos: „makros” reiškia didelis, „bios” – gyvenimas, gyvybė. Pirmą kartą šis pavadinimas pavartotas XVIII amžiaus vokiečių autoriaus veikale. Makrobiotikos filosofiją išpopuliarino japonai. Vienas pagrindinių jos postulatų: visa kas, taip pat ir maistas, turi savo energiją (tuo remiasi ir rytiečių medicina). Kokį ir kaip pagamintą maistą valgome, taip veikiame savo gyvybines jėgas. Kaip srūva žmogaus gyvybinė energija, taip jis ir jaučiasi.
Sezono produktai
Makrobiotika itin vertina grūdus, tai labiausiai subalansuotas maistas (avižos, rudieji ryžiai, kviečiai, miežiai, rugiai, kukurūzai). Teigiama, kad jie turi sudaryti iki 40 proc. viso mitybos raciono. Labai gerai ankštinės kultūros (lęšiai, pupelės, žirniai, pupos, sojos), lapinės ir šakninės daržovės, jūros žolės. Pravartu į mitybos racioną įtraukti šiek tiek sėklų (sezamo, saulėgrąžų, moliūgų, kanapių, linų), riešutų (lazdyno, graikinių, migdolų), fermentuotų produktų (misa, šoju, jogurtas, minkštas sūris, raugintos daržovės), žuvies, aliejaus. Nerekomenduojama raudonos mėsos, pieno produktų, cukraus, baltų miltų gaminių.
„Mes esame pripratę prie mėsos, mums norisi ko nors „sunkesnio”, sotesnio – gal todėl, kad nemokame pasigaminti tokių patiekalų, kurie nebūtų mėsiški, bet išskirtų tokią pačią energiją”, – sako Jurgita.
Pasak pašnekovės, pastudijavus atskirų tautų maitinimosi įpročius visur randama makrobiotikos atspindžių. Pavyzdžiui, visur gausiai vartojami vietos produktai, kai būna jų sezonas – tai svarbus makrobiotikos principas. Taigi mums nelabai tiktų įvežtiniai tropiniai vaisiai, jų sultys. Tokie produktai kaip ryžiai, arbatžolės, druska, nors ir įvežtiniai, vartoti tinkami, nes juos lengva gabenti, jie gali ilgai išlikti nesugedę.
Lankstus būdas
Geriausia ieškoti kuo aukštesnės kokybės produktų, kurių sudėtyje nebūtų konservantų; idealu, jeigu jie ekologiški ir sertifikuoti.
Atskira kalba dėl pieno produktų. Makrobiotika išplito iš Azijos, o šio žemyno šalyse labai didelė netolerancija laktozei (iki 90 proc.). Pasak atlikto tyrimo, vienintelis regionas, kurio gyventojai gerai toleruoja laktozę – Šiaurės Europa ir ypač Baltijos jūros zona. Taigi mums pienas ir jo produktai – natūraliai „nulemti”.
Makrobiotika šiandien – lankstus mitybos būdas, tinkamas tiek kelioms dienoms (pvz., detoksikacijos tridienis), tiek visam gyvenimui. Daug ląstelienos palankiai veikia virškinimo sistemą. Nedaug sočiųjų riebalų: gerėja kraujo sudėtis, kraujotaka ir širdies veikla. Gausūs angliavandeniai garantuoja pakankamai energijos. Daugiausia makrobiotikoje naudojami neapdoroti grūdai ir daržovės turi žemą glikemijos indeksą, dėl to stabilizuojasi cukraus kiekis kraujyje (lengviau sulieknėti ir išlaikyti emocinį stabilumą). Maistas gerai subalansuotas rūgščių ir šarmų požiūriu (pernelyg daug rūgščių gali sukelti uždegiminius procesus, audinių tinimą, sąnarių skausmus, sumažinti mineralų atsargas). Makrobiotinis maistas gausus baltymų, geležies, kalcio, mineralų, vitaminų.
Siūlome paskanauti
Raudonųjų pupelių troškinys
* 250 gramų raudonųjų pupelių (mirkytų 12 val.),
* 4 dideli pomidorai (žiemą galima naudoti savo pačių konservuotus arba pomidorų pastą),
* 2 dideli svogūnai,
* druskos, aitriųjų paprikų,
* skiltelė česnako,
* pusė šaukštelio ciberžolės miltelių, misos.
Į puodą berkite pusę susmulkinto svogūno, šaukštą jūros žolių, pupeles ir užpilkite dvigubai didesniu vandens kiekiu. Virkite apie valandą, kol pupelės bus visiškai minkštos.
Kitame puode pakepinkite likusius pusantro svogūno – kol suminkštės, įdėkite pomidorus, prieskonius ir viską troškinkite apie 10 minučių. Išplakite plakikliu. Padažą užpilkite ant išvirtų pupelių ir dar 10 min. viską troškinkite. Įdėkite šaukštelį misos.
Patiekalas puikiai dera su ryžiais ir perlinėmis kruopomis, keptu moliūgu ir virtomis morkomis.
kur galeciau lankyti maikrobiotikos maisto gamybos kursus ? daugiau informacijos ir kontakto nr.dekojam