Atsiradęs namuose mažas šunelis teikia ne tik daug džiaugsmo, bet ir kelia problemų
„Įnamio” skaitytojai klausia, ką daryti, kad mažylis keturkojis neterštų namuose, kur papuola, negraužtų apavo, tapetų, baldų, klausytų komandų. Į šiuos ir panašius klausimus paprašėme atsakyti žinomą Lietuvoje kinologą Karolį Masilionį.
Baimės laikotarpis
Geriausia įsigyti ne jaunesnį kaip 1,5-2 mėnesių šuniuką, nes kalė jau yra pamokiusi jį gyvenimo pagrindų. Šunelis yra įgijęs su savo sesutėmis ir broliukais pagrindinių žaidimo ir bendravimo principų.
Laikotarpis tarp 8 ir 11 savaičių nuo gimimo vadinamas šuniuko baimės periodu. Šiuo laikotarpiu šeimininko padarytos įnamio auklėjimo klaidos gali turėti įtakos suaugusiam šuniui. Baimės periodu šuniukas vis dažniau palieka savo guolį, domisi aplinka. Tokiu metu su mažyliu reikia elgtis labai švelniai, ramiai, nes jis pilnas baimės. Reiktų vengti ir garsios muzikos namuose, triukšmingų pobūvių.
Tinkamiausias metas parsivežti šuniuką, kai namuose nuolat yra bent vienas žmogus. Geriausiai – per atostogas. Žinoma, gyvenantieji nuosavame name lengviau pripratins šuniuką prie tvarkos nei daugiabučių namų gyventojai. Mat nuosavas kiemo sklypas dažniausiai būna aptvertas – į jį nepatenka svetimi šunys ir mažyliui tokioje teritorijoje saugu. Čia jis greičiau išmoks atlikti gamtinius reikalus.
Jokiu būdu nebauskime
Šunelį reikia kuo dažniau ir būtinai – anksti ryte nešti į kiemą, kol nespėjo priteršti namuose. „Jei šuniukas kieme ras skudurėlį su savo šlapimo kvapu, tai jis tuoj pat nusišlapins. Gali atsitikti taip, kad neradęs šio kvapo, palakstys, pauostinės, o grįžęs į namus tuoj pat padarys balutę. Taip yra todėl, kad namuose jam visi kvapai pažįstami. Tad kai tik šunelis pradės tuštintis lauke, reikia jį labai pagirti, parodyti, kad jums patinka toks jo poelgis. Dažnai laukan nešamas mažylis pats įpras prašytis, tupėdamas prie durų”, – aiškino K.Masilionis.
Jei prabudęs ar paėdęs šunelis pradeda teršti kambaryje, neleiskime jam to darbo užbaigti. Reiktų garsiai pasakyti „negalima” arba griežtai ištarti jo vardą ir skubiai išnešti laukan. Jokiu būdu negalima griebti šunelio už sprando, jį purtyti ar baksnoti jo snukutį į šlapimo balutę ar išmatų krūvelę, nes gyvūnėlis dar per mažas, kad suprastų, už ką yra baudžiamas.
Mažą šunelį reikia vesti laukan ne vieną kartą per dieną.
Kvapą naikina actas
Sunku mokyti švaros šuniuką, kurio šeimininkai gyvena daugiabučiame name. Neskiepytą šunelį reiktų pratinti atlikti gamtinius reikalus ant laikraščio, o dar geriau – ant polietileno plėvelės patiesto drėgno skuduro, kurio šuniukas žaisdamas nesudraskys ir neištampys po kambarį. Svarbiausia, pastebėti, kad šuniukas rengiasi tuštintis (trypčioja, uostinėja grindis). Tuomet reikia jį tuoj pat nešti ant skuduro ir žaisti su juo tol, kol jis ten atliks savo reikalą. Tuomet pagirti.
Išplovus skudurą ir nugręžus, jį reiktų laikyti netoli šunelio guolio, kad jam nereiktų jo ieškoti. Plaunant priterštas grindis, į vandenį reikia įpilti kelis lašus acto, nes visokie plovikliai, dezodorantai ar gaivikliai tik prislopina šlapimo kvapą.
„Šie patarimai paprasti, tačiau juos vykdyti be susierzinimo ir pykčio nėra paprasta. Juolab kad mokyti švaros šuniuką reikės ne vieną dieną, o kelias savaites. Jei šuniuko nebarsime ir nebausime, jis tvarkos išmoks greičiau”, – įsitikinęs K.Masilionis.
Daugiabutyje pravers narvas ar aptvaras
Jei mažylį reikia palikti visą dieną vieną, reiktų įsigyti jam narvą, kuris vėliau pravers keliaujant su šunimi. Šuniukai nuo mažens įpratę ieškotis ramesnės vietelės poilsiui (lenda po lova ir pan.). Tad narvas jam užtikrins saugumą. Narve turėtų būti ir skanėstų, ir mėgstamų žaislų, ir guolis. Neužmirškime švarą ugdančios priemonės – skuduro, kurį reiktų patiesti narvo kampe.
Būdamas narve ar aptvare, šuniukas negrauš baldų, nedraskys tapetų ir nekrės jums kitų šunybių.