Priešgaisrinių tarnybų darbuotojai baiminasi, kad gali būti netinkami užimti statutines pareigas
Skirtinguose šalies rajonuose dirbantys ugniagesiai už tą patį sunkų ir pavojingą darbą gauna skirtingą atlyginimą, o kai kurie ilgamečiai darbuotojai artimiausiu metu gali netekti darbo, nes neatitinka statutiniams pareigūnams keliamų amžiaus ir sveikatos cenzo reikalavimų.
Tokią diskriminacinę situaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovams vakar dar kartą priminė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo nariai.
Darbas – tas pats, atlygis – kitas
Šalies ugniagesius vienijanti profesinė sąjunga jau nuo praėjusių metų ragina valstybines institucijas suvienodinti visų ugniagesių statusą.
Šiuo metu Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai skirstomi į tris kategorijas: savivaldybių darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys minimalią mėnesio algą, nestatutiniai PAGD darbuotojai, kurių atlyginimas kiek didesnis nei minimalus, bei statutiniai PAGD pareigūnai, uždirbantys daugiausiai.
Didžiausią diskriminaciją esą patiria savivaldybių ir nestatutiniai PAGD darbuotojai, kurių atlyginimai, profsąjungos duomenimis, tesiekia 700-800 litų, t.y. triskart mažiau nei per mėnesį vidutiniškai uždirba statutiniai darbuotojai.
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas yra adresavęs ne vieną kreipimąsi aukščiausiems šalies vadovams, kurių prašoma atkreipti dėmesį į nelygiose padėtyse esančius statutinius pareigūnus ir pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus, kurie dirba vienodą darbą, tačiau gauna skirtingą atlyginimą.
Akivaizdus darbo užmokesčio skirtumas dirbant vienodą darbą, anot profsąjungos, yra neteisingas, diskriminuojantis nestatutinius darbuotojus ir pažeidžiantis konstitucines teises į teisingą apmokėjimą už darbą.
Prarado sveikatą
Nuo metų pradžios pajudėjęs „statutinimo”, t.y. darbo sutartis turinčių darbuotojų pervedimas į statutinių pareigūnų gretas, kelia nemažai aistrų. Paaiškėjo, kad dauguma iš 400 nestatutinių darbuotojų gali netekti darbo, nes statutiniams pareigūnams yra keliami griežti išsilavinimo, amžiaus ir sveikatos reikalavimai.
Tokius nuogąstavimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovams vakar išsakė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo nariai, į sostinę atvykę iš atokiausių šalies rajonų.
„Pasirodo, kad mes, išdirbę ugniagesiais po dvidešimt ar net trisdešimt metų ir dirbantys šį darbą iki šiol, jau rytoj galime būti pripažinti netinkami tarnybai dėl amžiaus ir sveikatos. O kur mes tą sveikatą padėjome, jeigu nedirbdami šį sunkų darbą?” – retoriškai klausė ir pasipiktinimo esama padėtimi neslėpė rajonuose dirbantys ugniagesiai.
Nestatutiniai darbuotojai ne tik gauna mažesnius atlyginimus, net ir negali naudotis statutiniams pareigūnams numatytomis socialinėmis lengvatomis – anksčiau išeiti į pensiją ir gauti pareigūnams bei kariams mokamą valstybinę pensiją.
Profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas S.Džiautas pripažįsta, kad nežinomybės dėl ugniagesių ateities nemažėja: į Seimą adresuojami raštai persiunčiami Vidaus reikalų ministerijai, iš čia patenka į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kurio vadovai tvirtina dar negalintys atsakyti į visus klausimus.
Trūko lėšų
Į visus ugniagesių klausimus vakar nesugebėjo atsakyti ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Artūras Račkauskas bei Organizacinio skyriaus viršininkas Giedrius Bagdonas.
A.Račkauskas pripažino, kad situacija „gana sunki”, mat iš tiesų atsiras nemažai darbuotojų, kurie dėl amžiaus ir sveikatos negalės užimti statutiniams pareigūnams numatytų pareigų. Šiemet ketinama palaipsniui baigti dar 1993 metais pradėtą „statutinimo” procesą, kuris įstrigo dėl lėšų stokos. Nuo kovo 1 dienos žadama patvirtinti grafiką, pagal kurį vyks tarnybų pertvarkymas ir pareigų perskirstymas.
„Neketiname atidaryti durų ir visiems pasakyti ačiū ir viso gero. Nenorime sužlugdyti ugniagesių tarnybų darbo. Tarsimės su tarnybų vadovais, kaip išsaugoti patyrusius ir kvalifikaciją turinčius darbuotojus”, – žadėjo A.Račkauskas.
Planuojama, kad visi ugniagesiai gelbėtojai turėtų būti statutiniai pareigūnai, o, sakykim, dispečeriai ir vairuotojai galėtų dirbti pagal darbo sutartis.
Suvienodintos pareigos ir darbo sąlygos, anot A.Račkausko, turėtų užgesinti konfliktus, iki šiol kilusius tarnybose skirtingai vertinamo to paties darbo.
Valstybės klaida?
Tuo tarpu pagal darbo sutartis dirbantys ugniagesiai pageidauja, kad jie būtų pervesti į statutinių gretas be jokių papildomų reikalavimų. Nemažai vyresnio amžiaus darbuotojų nuogąstauja, kad jie bus tiesiog išmesti į gatvę, nes neatitiks nei amžiaus (iki 40 metų), nei sveikatos reikalavimų.
„Nežinomybė jau palaužė daugybę žmonių, kurie pasirinko kitus darbus. Žinoma, kad geriau dirbti sargu už 1000 litų, nei ugniagesiu už 800 litų. Matyt, mus siekiama išvaikyti, kad nereikalautume, kas mums priklauso už ilgametį darbą. Kiek dar ilgai iš mūsų bus daromi eksperimentiniai triušiai?!” – piktinosi ugniagesiai.
Labiausiai baiminamasi, kad iš medikų gauti neigiami atsakymai gali galutinai prieš nosį užtrenkti duris į priešgaisrines tarnybas. Ugniagesiai pageidauja, kad statutiniais pareigūnais taptų visi šioje sistemoje dirbantys asmenys, jiems nekeliant ypatingų sąlygų. Jie sutiktų likti laisvai samdomais darbuotojais tik tuo atveju, jeigu gautų tas pačias lengvatas kaip statutiniai pareigūnai.
Tuo tarpu PAGD vadovai tvirtino neturintys įstatymų įgaliojimų be atrankos kelis šimtus rajonų darbuotojų pervesti į statutinių pareigūnų gretas.
„1993 metais daugelis šių ugniagesių būtų be problemų tapę statutiniais pareigūnais, bet valstybė nesudarė tam sąlygų. Galbūt dabar valstybė galėtų prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas?” – klausimu į PAGD vadovus kreipėsi Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas S.Džiautas.
Vakar profsąjungos atstovai nutarė, kad jeigu ugniagesių reikalavimai nebus patenkinti, bus svarstoma galimybė surengti streiką, nes įstatymai draudžia streikuoti tik statutiniams pareigūnams.