Ekonomikos augimą nustelbia mažėjančios užsienio investicijos

Mūsų šalies ir užsienio verslo ekspertų teigimu, nepaisant kai kurių paaštrėjusių politinių pokyčių tarptautinėje arenoje, į Europos Sąjungą (ES) neseniai įstojusiose valstybėse, tarp jų ir Baltijos šalyse, pastebimas spartus ekonomikos augimas. Analogišką informaciją apie teigiamus ekonomikos pokyčius Lietuvoje paskelbė ir mūsų šalies Statistikos departamentas.

BVP auga

Pasak Statistikos departamento generalinio direktoriaus Algirdo Šemetos, makroekonominiu požiūriu 2006-uosius būtų galima pavadinti tvaraus šalies ūkio augimo metais. Tai lėmė pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuosekliai besiplėtojanti socialinė ir ekonominė pažanga. Gerėjančius ekonomikos rodiklius atspindi kasmet augantis bendrasis vidaus produktas (BVP).

„Bendrasis vidaus produktas 2006-aisiais išaugo 7,4 procento, tai yra panašiai kaip ir per keletą pastarųjų metų. Pagal kainas ir apskaičiuotus gamybos metodus, bendrojo vidaus produkto pernai sukurta už 81 milijardą 554 milijonus litų – 10 milijardų daugiau nei užpernai. Taigi, vienam šalies gyventojui 2006-aisiais teko 24 tūkstančiai 28 litai BVP, arba 8,1 procento daugiau nei užpernai“, – praėjusių metų statistikos rodiklius apžvelgė A.Šemeta.

2006-ieji žemės ūkiui nesėkmingi

BVP augimui didžiausią įtaka turėjo statybos, apdirbamosios pramonės gamybos, transporto, finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto įmonių veikla. Jose pernai sukurta apie 11,2 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės nei užpernai. Minėtų rūšių veiklai (išskyrus transporto) teko maždaug 50 proc. bendrosios pridėtinės vertės.

Tačiau Statistikos departamento ekspertai, pasak A.Šemetos, pastebėjo, jog per pastaruosius porą metų BVP augimo tempai vis dėlto sulėtėjo. Vien pernai antrą pusmetį BVP augimas maždaug 2 proc. buvo lėtesnis nei pirmąjį. Iš ekonomikai reikšmingų sektorių vieninteliame žemės ūkyje pridėtinė vertė smuko 7,5 proc. Statistikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiame sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį bendrosios pridėtinės vertės dydis sumažėjo daugiau nei dvigubai ir tesudarė 1,4 procento.

Ypač nesėkmingi žemės ūkiui buvo praėjusieji metai. Dėl užsitęsusios pavasario ir vasaros sausros, o vėliau dėl liūčių didžiausių nuostolių patirta augalininkystėje – produkcijos apimtis čia sumažėjo beveik penktadaliu. A.Šemetos teigimu, pernykštė sausra ypač pakenkė derlingumui – javų, rapsų derlingumas smuktelėjo maždaug trečdaliu, gyvulininkystės produkcijos mastai veik 3 proc. Tačiau šiame sektoriuje kiek daugiau nei 5 proc. išaugo pieno gamyba.

Labiausiai išaugo statybos

Remiantis statistikos ir verslo ekspertų analizėmis, pernai sparčiausiu augimu išsiskyrė statybos sektorius. A.Šemeta priminė, kad per praėjusius metus atliktų statybos darbų apimtis šoktelėjo beveik 2 milijardais litų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2005 metais. Direktoriaus teigimu, pastarųjų metų naujų statybų augimo tempai aiškiai lenkė rekonstravimo, remonto darbų. Įdomu, kad naujų statybų bendrasis plotas padidėjo tik 2 tūkst. kub. metrų ir sudarė 2 tūkst. 184 tūkst. kub. metrų. Tokį naujos statybos apyvartos augimą pirmiausia lėmė nekilnojamojo turto kainų didėjimas.

„Tiesa, pastatytų naujų gyvenamųjų pastatų bendrasis plotas padidėjo beveik penktadaliu ir sudarė 1055,5 tūkstančio kubinių metrų. Tačiau neseniai pastatytų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas buvo 13,2 procento mažesnis nei užpernai“, – sakė A.Šemeta.

Remiantis statistikos specialistų atliktais tyrimais, skaičiuojant pagal europinius standartus, butų pernai pastatyta daugiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį – 7 tūkst. 229, t. y. 22 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Statistikos, verslo ekspertų prognozėmis, nepaisant tam tikro paklausos sumažėjimo, gyvenamųjų namų statyba ir toliau sparčiai plėsis, nes per 2006-uosius buvo išduoti leidimai 16 tūkst. 60 butų statybai, t. y. 37 proc. daugiau nei užpernai.

Užsienio investicijų srautai nedidėja

Makroekonomikos stabilumui palaikyti ir konkurencingumui didinti ypač svarbu, kad augtų tiesioginės užsienio investicijos. Deja, kaip rodo Statistikos departamento atlikti tyrimai, pastaruosius kelerius metus šių srautas, ypač iš Vakarų, Lietuvoje vis mažėja. 2004 metais, palyginti su 2003-iaisiais, investicijų sumažėjo apie 2,8 proc., o pernai vien per devynis mėnesius tiesioginių užsienio investicijų Lietuva gavo 9 proc. mažiau nei užpernai tą patį laikotarpį.

Mūsų valstybės atsilikimą šioje srityje parodo EUROSTAT neseniai paskelbti tiesioginių užsienio investicijų srautų rezultatai. Tarp 10 Europos Sąjungos naujokių Lietuva yra paskutinė! Pirmaujančias pozicijas užima Kipras, Malta ir Estija.

Gyventojų ir toliau mažėja

Išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 3 milijonai 385,1 tūkst. gyventojų, t. y. 18,2 proc. mažiau nei 2006 metų pradžioje. Per pastaruosius septynerius metus jų sumažėjo apie 4 proc. Pasak A.Šemetos, dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos pernai jų sumažėjo 13,7 tūkst., o 2000-2006 metais – 73 tūkst. Tiesa, oficiali statistika byloja pernai gimus beveik 700 kūdikių daugiau nei 2005 metais. Tačiau 2000-2006 metais gimusiųjų skaičius 1 tūkstančiui gyventojų sumažėjo nuo 9,8 iki 9,2.

Pernai mirė 1160 žmonių daugiau nei 2005-aisiais. Per septynerius metus mirusiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų padidėjo apie 19 proc. Vyrų mirtingumas beveik trečdaliu didesnis nei moterų. Kaimo žmonių mirtingumas pusantro karto didesnis nei miesto. Viena esminių priežasčių – kaime gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų.

Praėjusiais metais į užsienį gyventi nuolat arba ilgiau nei pusmečiui išvyko 12,3 tūkst. šalies gyventojų (2005 metais – 15,6 tūkst.). Daugiausia išvyko į Angliją – 26 proc., JAV – 14,5 proc., Airiją – 11 proc., Vokietiją – 9,6 proc., Rusiją – 7 proc. Didžiausią dalį (apie penktadalį) emigrantų sudaro nuo 25 iki 29 metų Lietuvos piliečiai. Maždaug 15 proc. išvykusiųjų sudaro 20-24 metų ir 12 proc. – 30-34 metų gyventojai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.