Pas advokatą – su pilna pinigine

Susitiko trys advokatai. Vienas sako: „Iš kliento paėmiau 15 tūkstančių”. Kitas: „O aš visą mėnesį dirbau už 4 tūkstančius”. Trečiasis prisipažino dirbęs už perpus mažesnį atlygį. Taigi advokatų paslaugos įkainotos neapibrėžtai.

Kol žmonės skundžiasi vartotojų teisių gynėjams skaudžiomis kainomis, advokatai neslepia siekiantys užsidirbti prabangioms atostogoms.

Nemokamai – tik valanda

2000 metais priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikė teisę pasinaudoti advokatų paslaugomis kiekvienam. Tačiau nemokamai galima gauti tik pirminę teisinę pagalbą, kurią sudaro trumpa teisininko konsultacija. Vadinamoji antrinė teisinė pagalba priklauso tik socialiai remtinoms visuomenės grupėms. Jos įgyja teisę į advokatą, kuris gintų teisme.

Savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Poimanskis tvirtino, kad daugiausiai klaipėdiečių teisinės pagalbos ieško tvarkydami paveldėjimo reikalus.

„Per 2006-uosius tokia galimybe pasinaudojo 1810 žmonių, tai yra maždaug tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Iš jų 400 kreipėsi paveldėjimo klausimais”, – sakė M.Poimanskis.

Pirminę teisinę pagalbą uostamiestyje teikia vienintelė valstybės organizuota advokatų kontora, esanti Bokštų gatvėje. Čia kasdien apsilanko apie 10-12 žmonių.

„Žmonės dažniausiai nori sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau kreipiasi ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, norėdami išsituokti ir pasidalinti turtą”, – vardijo advokatas Arūnas Devėnas.

Į kontorą – ne tuščiomis

Pas advokatą einama dėl įvairiausių priežasčių. Neišmanydami teisinės sistemos, žmonės tikisi, kad teisininkas išspręs ir jų asmenines problemas.

Būna, klausia – neturiu buto, kaip man gyventi? Arba ateina tik išsipasakoti.

Tam, kad pokalbis būtų konkretus, advokatas nori matyti dokumentus. Pavyzdžiui, jei žmogus turi pagrindo manyti, kad jį iš darbo atleido neteisėtai, reikėtų advokatui pateikti atleidimo iš darbo įsakymą.

Pirmoji konsultacija gali užtrukti vos 15-20 minučių. Tada klientas turi apsispręsti, ar keliauti iki teismo.

Gavęs nemokamą pirminę konsultaciją, ieškoti sau advokato turi pats. Jis atstovaus teisme jau ne už valstybės, o už piliečio pinigus.

Advokatai – tik turčiams?

Retą advokatą sujaudins neturtingo žmogelio dejonės. Neturinčiam pinigų gali būti iškart parodytos durys.

Teisininko paslaugos vis dar įkandamos ne kiekvienam. Tai, kad advokatas už sugaištą laiką užsiprašo kiek panorėjęs, nėra mitas. Patys advokatai pripažįsta, kad, sakydami savo kainą, vadovaujasi tik vienu – protingumo kriterijumi.

„Konsultacijos be atlygio – jau praeitis. Teisė yra verslas ir niekas nepakeis mano nuomonės. Dirba dėl pinigų. Karjeros pradžioje teko konsultuoti nemokamai. Žinau, kad po dešimties metų aš dirbsiu taip pat gerai, tačiau mano honoraras bus dešimt kartų didesnis”, – neslėpė žinomos kompanijos juristas Julius Pankauskas.

Praėjus daugiau nei metams po studijų baigimo, jis jau dirbo pagal specialybę. Šiandien vyras jau gali rinktis tik įdomias bylas ir nebijoti pasakyti savo kainos.

Anot J.Pankausko, valandos konsultacija gali kainuoti 600-800 litų, kai kurie advokatai ir už bylą ima mažiau.

„Kartais tariamasi su klientu taip: aš tave ištrauksiu už 8 tūkstančius, jei nepasiseks – sumokėsi 2 tūkstančius litų. Tokie susitarimai ypač populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Advokatas paprastai sutinka atstovauti nemokamai, prisiimdamas sau riziką. Bet paskui „nusidrožia” 30 ar net 50 procentų laimėtos sumos. Tai vadinamasis sėkmės mokestis”, – pasakojo J.Pankauskas.

Skundžiasi kainomis

Viena garsiausių šalies advokatų kontora yra nustačiusi konkrečius įkainius. Už 5 minutes žodinės konsultacijos, kai nėra būtina naudotis kodeksais ir neanalizuojant pateiktų dokumentų, ima 20 litų. Pusvalandžio konsultacija su dokumentų analize – iki 80 litų. Už sudėtingą, valandą trunkančią konsultaciją žodžiu tektų mokėti 200 litų.

Astronominėmis kainomis piktinasi ir vartotojų gynėjus nuolat atakuoja nepatenkinti gyventojai.

„Kainos vartotojams vis dar pernelyg skaudžios. Tačiau nepakanka ir teisinio švietimo, informacijos, kas ką veikia, kur kreiptis. Valstybei reikėtų daugiau investuoti į nemokamą teisinę pagalbą”, – įsitikinusi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Skundų dėl netinkamo advokatų elgesio teko girdėti ir Teisinių paslaugų įmonių asociacijos atstovui Sigitui Burnickui.

„Gerų advokatų nėra daug. Jiems dar trūksta profesionalumo ginant klientus. Dažnai pasitaiko ir interesų konfliktų. Ši problema ypač akcentuojama Vakaruose”, – sakė teisininkas. Jis teigė sąmoningai nesirinkęs advokato kelio dėl įsisenėjusių ydų šiame uždarame luome.

Spaudžia mokesčiai

Buvusi vienos stambios tarptautinės kompanijos darbuotoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės, prisipažino nesanti tikra, kaip išgalės sumokėti ją ginančiam advokatui.

„Už pasirengimą teismui manęs paprašė 400 litų. Vėliau už kiekvieną posėdį dar teks mokėti po 200 litų. Tačiau esu pasiryžusi eiti iki galo, nes darbdavys padarė mano gyvenimą nepakeliamą”, – sakė moteris.

Klaipėdietis advokatas Osvaldas Martinkus pripažino, kad vadinamųjų lubų honorarui nėra.

„Priežastis, kodėl teisinės paslaugos tokios brangios, labai paprasta. Pradedančiam karjerą advokatui darbo vietos niekas nesuteikia. Reikia įsirengti kontorą, samdyti žmones, pirkti visą reikalingą įrangą. Be to, advokatai prilyginami individualioms bendrovėms, tad ir mokesčius moka didelius”, – aiškino O.Martinkus.

Anot jo, pusę uždirbtos sumos reikia atiduoti valstybei.

O.Martinkus įsitikinęs, kad didelės kainos apsaugo nuo piktnaudžiavimo.

„Yra žmonių, kurie keliauja per institucijas ir skundžiasi viskuo. Tačiau sužinoję, kiek reikės sumokėti advokatui, neretai apsigalvoja. Civilinėse bylose šalys paprastai raginamos susitarti taikiai. Taip siekiama išvengti nepagrįstų teisinių ginčų”, – sakė beveik dviejų dešimtmečių patirtį sukaupęs teisininkas.

Painiavos – daugiau

Klaipėdoje šiuo metu dirba 120 advokatų ir dar apie 30 jų padėjėjų. Siekdami suteikti pagalbą žmonėms, jie priversti dirbti ir savaitgaliais.

„Žmonės dažnai piktinasi, kad bylos nagrinėjamos labai ilgai. Viena iš priežasčių – teisininkų užimtumas. Teisėjas paskiria posėdžio laiką suderinęs su visomis šalimis, o tai nėra taip paprasta”, – pasakojo O.Martinkus.

Teisinės procedūros darosi vis sudėtingesnės.

Be advokato pagalbos neišsivers net skundą dėl garbės ir orumo įžeidimo norintis pateikti pilietis. Pareiškimą būtina surašyti tiksliai, kitaip teismas iš karto jį atmes. Pateikti civilinį ieškinį teismui kainuoja nuo 50 iki kelių šimtų litų.

Advokato pagalbos prireikia ir norintiems išsiskirti sutuoktiniams. Anksčiau pakakdavo parašyti prašymą skirtis.

Advokatas O.Martinkus tvirtino, kad žmones klaidina nežinojimas.

„Viena moteris skundėsi nenorinti mokėti administracinės baudos, nes bijo, kad jai bus pripažintas teistumas. Tačiau tai – administracinė nuobauda, o teistumas – baudžiamosios teisės sąvoka”, – aiškino teisininkas.

Advokatas, kaip ir šeimos gydytojas, gali tapti nuolatiniu padėjėju. Mėnesinio atlygio mokėti nereikia. Už konsultaciją žodžiu klientui mokėti nereikės. Dėl atlygio už kitas paslaugas paprastai tariamasi ir mokama atskirai.

Pagal Lietuvos advokatūros įstatymą advokatų skaičius Lietuvoje neribojamas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo vertinimu, šiandien visuomenei reikia ne mažiau kaip 6000-8000 teisės specialistų, galinčių atstovauti teismuose. Tik tuomet būtų patenkinti vartotojų poreikiai ir užtikrintas tinkamas teismų darbas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.