Konteineriai

Kilnojami atskirai statomi indai puikiausiai tinka augalams eksponuoti. Indų būna kuo įvairiausių, pagamintų iš skirtingų medžiagų. Augalams skirti konteineriai dabar jau gaminami su ratukais, juos galima lengvai stumdyti ir pergrupuoti, statyti pavieniui ar po kelis ir išgauti norimą efektą.

Augalams auginti skirti indai turėtų būti visiškai nepralaidūs vandeniui. Laistydami augalus patikrinkite, ar nesirenka vanduo konteinerio dugne; tokiu atveju reikėtų į dirvožemį įterpti gabalą vamzdelio vandens pertekliui indo dugne drenuoti.

Indai su automatinio laistymo įrenginiais

Daugelis iš geresniųjų indų, skirtų augalams auginti, turi automatinio laistymo įrenginius. Jie susideda iš dviejų dalių: pagrindinio indo su dirvožemiu ir žemiau esančio vandens rezervuaro.

Vanduo iš rezervuaro siurbiamas nailonine juostele, o jo lygis pagrindiniame inde kontroliuojamas indikatoriumi. Vandens lygio indikatorius turi išlikti ties minimumo riba mažiausiai savaitę nuo kiekvieno užpildymo, kad dirvožemis būtų gerai vėdinamas. Didžiausia tokių indų nauda, kad augalus juose galima palikti be priežiūros gana ilgai (apie mėnesį).

Beveik visi kambariniai augalai gali būti nesunkiai auginami tokiuose konteineriuose, jei tik yra sudaromos tinkamos temperatūros ir šviesos sąlygos. Šiaip geriau auginti ne mažus, o brandesnius augalus. Konteineriuose su automatinio laistymo įrenginiais tinka laikyti suaugusias palmes, filodendrus ir fikusus. Tokie augalai kaip aglaonemos ir difenbachijos sodinamos apačioje, prie jų pagrindo.

Hidroponinis auginimas

Pastaraisiais metais vis populiaresnis hidroponinis augalų auginimo būdas, kai augalai auga tik vandenyje, į kurį pridedama mitybinių medžiagų.

Augalai hidroponiniu būdu auginami komerciniuose soduose, tiekiančiuose produkciją parduoti. Paaugę, tvirtomis šaknimis augaliukai išimami iš vazonėlių, jų šaknys rūpestingai nuplaunamos tekančiu vandeniu, kad neliktų nė mažiausių dirvožemio dalelyčių. Po to augalo šaknys dedamos į kiaurašonį indą, pilną molio granulių, o šis statomas šiltnamyje į lovelį su lėtai sruvenančiu vandeniu. Molio granulės čia naudojamos tik kaip paprasčiausia atrama augalo šaknims; augalui išauga daug mėsingesnės, vadinamosios vandens šaknys, kuriomis jis pasiima mitybines medžiagas, pridedamas į vandenį. Taip augalas auginamas apie porą mėnesių ir tada jau tinkamas parduoti.

Dauguma hidrokultūrų auginimo įrenginių turi panašius į automatinio laistymo indikatorius. Čia irgi labai svarbu, kad vandens lygis išliktų ties minimalaus kiekio riba mažiausiai savaitę, kol konteineris bus iš naujo užpildytas. Tokiu būdu sudaromos sąlygos gerai vėdinti šaknis, kas ypač svarbu, kai jų augimą riboja indas.

Augalams maitinti hidrokultūroje naudojamos specialios lėtai besiskaidančios mitybinės medžiagos, dedamos į vandenį. Jos yra aktyvinamos ir tampa prieinamos augalui, kai vandenyje vyksta įvairios cheminės reakcijos. Auginant augalą hidroponiniu būdu namie, vanduo turi būti tiekiamas iš vandentiekio.

Jei tiksliai laikysitės tiekėjų nurodymų ir sudarysite augalams palankias sąlygas, įsitikinsite, kad augalai, išauginti hidrokultūrų metodu, yra daug geresnės kokybės, negu tokie patys augalai, auginti dirvožemyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.