Šilumos tiekimo įmonėms po šešerių metų vėl įklimpus į nuostolius energetikos kainas reguliuojanti komisija prabilo apie būtinybę kelti šilumos kainas nuo ateinančio šildymo sezono
Lietuvos centralizuotos šilumos tiekimo įmonės pernai iš šilumos ir karšto vandens verslo patyrė 26 mln. litų bendrų nuostolių. Nuostolingi buvo praeiti metai šiam sektoriui pirmą kartą po 2000-ųjų. Pasak Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovo Vidmanto Jankausko, tokios nesėkmės priežastis yra gerokai pabrangęs kuras, ypač gamtinės dujos, kurias naudoja didžioji dalis šilumos įmonių. „Kitos išeities nėra – teks didinti šilumos kainas. Kad ir kokia ateis valdžia po savivaldybių rinkimų, šito neišvengs. Kainos didės, matyt, kitą šildymo sezoną. Pirmi metai naujai valdžiai bus nesunkūs, nes atėję nauji politikai galės visą kaltę versti valdžiusiesiems prieš juos. Pas mus tokia praktika populiari”, – LŽ kalbėjo Jankauskas.
Kainos didės neišvengiamai
Po penkerių metų sėkmingos veiklos praėję metai šilumininkams buvo kaip niekad prasti – sąnaudos viršijo pajamas, nuostolinga buvo ir šilumos gamyba, ir karšto vandens tiekimas. Iš 44 šilumos įmonių 31 įmonė metus baigė su nuostoliu, tik 6 įmonės dirbo pelningai, o kitos svyravo tarp pelno ir nuostolio.
Pasak komisijos, šilumos tiekimo įmonės dėl kylančių kuro kainų smarkiai nukentėjo, nes skolinosi siekdamos subalansuoti apyvartos srautus ir finansuoti investicijas. „Labai liūdnas vaizdas, kad didžiosios bendrovės patyrė tokių nuostolių. Pirmą kartą istorijoje „Vilniaus energija” dirbo nuostolingai. Įtakos tam turėjo ir iki galo neišspręstos problemos tarp šilumos ir vandens įmonių, neaiškiai paskirstyta atsakomybė”, – teigė Jankauskas.
Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininko Vytauto Stasiūno, mažiausius kuro kainų šuolio smūgius patyrė bendrovės, deginančios biokurą – daugiausia medienos atliekas. Viena didžiausių šalies šilumos tiekimo bendrovių „Kauno energija” pernai iš šilumos ir karšto vandens verslo uždirbo 2,2 mln. litų, nes akcininkas Rusijos koncernas „Gazprom” dujas šiai bendrovei tiekė pigiau.
„Visas šilumos ūkis atsistos ant kojų, kai bus nustatyta protinga šilumos kaina, kai bendrovės daugiau naudos vietinio kuro. Ateis ES struktūrinių fondų pinigai, tad bus galima tikėtis paramos modernizuojant šilumos įmones. Vien kainą keldamas problemos neišspręsi, bet šitas žingsnis būtinas, kad bendrovės išliktų”, – teigė Stasiūnas.
Karas tęsiasi
Šilumos kainos yra aktuali ir skaudi tema savivaldybėms, kurios su komisija ir šilumininkais kaunasi jau ir teismuose. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, Kainų komisija visuomet priima šilumininkams naudingus sprendimus. „Mūsų žiniomis, šilumos tiekėjai ne taip jau nuostolingai dirba. Šiame sektoriuje visiška netvarka, jokio skaidrumo. Kaip gali būti, kad viena įmonė, išsinuomojusi 6 šilumos tinklus įvairiose savivaldybėse, finansines ataskaitas teikia susumavusi jų visų rezultatus, o kainos savivaldybėms skaičiuojamos kiekvienai atskirai”, – sakė Malinauskas.
Jis tvirtino, kad savivaldybės nė nemano ginčytis dėl kuro kainų šuolio branginamos šilumos.
„Mes suprantame, kad sąnaudos didėja ir kuro dalis sudaro apie 60 proc. šilumos kainos. Tačiau reikalaujame, kad kainų skaičiavimo metodika būtų skaidri ir aiški, o ne slepiama. Komisija nesivargina mums nieko aiškinti ir toleruoja šilumininkų savavaliavimą”, – sakė Malinauskas. Savivaldybių asociacijai pavyko savo poziciją apginti prieš premjerą.
Vyriausybė neseniai priėmė nutarimą, pagal kurį Kainų komisija privalės visas tvirtinamas taisykles ir metodikas derinti su valstybės institucijomis, o jos posėdžiai bei sprendimai turės būti vieši.