Raštingiausios Lietuvos pilietės vardą pelniusi Vilniuje studijuojanti švenčioniškė Rūta Rudinskaitė labiausiai džiaugėsi galėjusi pagarsinti gimtąjį savo kraštą
Vasario 17-ąją antrajame Nacionalinio diktanto ture susirungė 67 ankstesnėje atrankoje geriausiai pasirodę dalyviai. Šįkart jiems teko rašyti poetės Ramutės Skučaitės tekstą „Suvokti ir būti”. Paskelbtajame laimėtojų devintuke švietė vien studentiško amžiaus jaunimo veidai. Jiems, neseniai palikusiems mokyklos suolą, matyt, buvo lengviau susidoroti su diktanto užduotimis ir kalbininkų nuolat tobulintos kalbos vartosenos naujovėmis. Iš viso antrąkart surengtame konkurse dalyvavo apie 3000 Lietuvoje bei užsienyje gyvenančių tautiečių.
Neapleisti gimtosios kalbos nelengva
Į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studiją susirinkę antrojo turo dalyviai išgirdo aibę pagiriamųjų žodžių. Renginio vedėjas aktorius Aleksas Kazanavičius pasidžiaugė, kad šioje kompiuterio klaviatūros mygtukų maigymo epochoje žmonės dar išsaugojo gebėjimą rašyti ranka, – o juk visa, kas gražiausia, surašyta būtent rankraščiuose.
Sveikinimo kalbą atsiuntęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad modernus valstybingumas neatsiejamas nuo kalbos puoselėjimo. Anot Jo Ekscelencijos, kalba tapo brolybės saitu, susiejusiu net 24 pasaulio šalyse susirinkusius rašyti diktanto tautiečius. Padrąsinamąjį žodį dalyviams taręs poetas Justinas Marcinkevičius pastebėjo, kaip prasminga esą rašyti diktantą gražiausios šventės – Vasario 16-osios šviesoje, bei kitomis sąlygomis nei jo vaikystėje, kai tekdavo mokytis palinkus prie rūkstančios žibalinės lempos. „Įžvelgiu jūsų norą dar labiau priartėti prie lietuvių kalbos, kristi į jos glėbį ir jo neapleisti. Šiais laikais tai labai nelengva”, – sakė poetas.
Teksto moto – pritilęs sąžinės balsas
Antrajame ture dalyviams pateiktas poetės Skučaitės tekstas „Suvokti ir būti” ypač traukė jautrumu nūdienos aktualijoms. „Nelinksma, bet(,) deja, sąžinės mesianizmas dvęsta, galbūt daro staigų posūkį į jau nebe asmeninės, o nacionalinės sąžinės nuopuolį ar net moralinį vakuumą. Naujoji visuomenė nori savo veiklos vaisius matyti, apčiuopti, ragauti, tačiau(,) šiukštu(,) ne mąstyti, kas padaryta ne taip(,) tuos vaisius auginant ir reškiant”, – skambėjo diktoriaus Juozo Šalkausko skaitomi žodžiai. Tačiau poetė nepaliko klausytojų be vilties. „Tik nepatikėkime, kad nutilusi sąžinė visiškai prarasta, (- / , -) tikėkime ją esant. Tikėkime ja,(-) paniekinta, apspjaudyta, sergančia, esančia ir prabilsiančia(,) vos radus žodį jai pabudinti ir prikelti”, – drąsino teksto autorė.
Maždaug pusvalandį diktantą rašiusių dalyvių būrį stebėjusi komisijos pirmininkė Živilė Bandorienė vėliau poetiškai kalbėjo, kad tai buvo nepakartojamas vaizdas: gražūs veidai, rankos, rašiusios lietuviškus žodžius.
Raštingiausi briuseliečiai
Jau po poros valandų pasirodė linksmai nusiteikusi vertinimo komisija. Jos darbo skaidrumą turėjo užtikrinti vertinimą stebėjusi socialinė auditorė, „Transparency International” atstovė Jolanta Piliponytė. Pirmiausia diktanto laimėtojais paskelbti jame dalyvavę aklieji bei silpnaregiai. Nedidelė grupelė jų rašė diktantą Vilniuje, Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Iš virš 300 užsienyje diktantą rašiusių tautiečių dvi trečiosios vietos skirtos Apolonijai Kalniūtei iš Sankt Peterburgo Rusijoje bei Teresei Adamonienei iš Pelesos Baltarusijoje. Antroji vieta atiteko Tomui Irniui, gyvenančiam Ispanijoje, pirmoji – Ričardui Ulozui, rašiusiam diktantą Belgijoje. „Iš užsienyje gyvenančių lietuvių geriausiai sekėsi gyvenantiems Briuselyje”, – pastebėjo Bandorienė.
„Kadangi visame pasaulyje diktantas buvo rašomas vienu laiku, Japonijoje žmonės jį rašė labai vėlai. Čikagoje, Argentinoje dalyviai rinkosi jo rašyti apie 3-4 valandą nakties. Bet sakė, kad jiems tai buvo tikra šventė”, – kalbėjo konkurso dalyvių apdovanojimo renginyje dalyvavęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Garbė Švenčionims
Geriausiųjų diktanto rašytojų iš Lietuvos sąraše – dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių pavardės. Raštingiausia Lietuvos piliete šįkart tapo Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antrakursė Rūta Rudinskaitė, antrojo turo diktante nepadariusi nė vienos klaidos. Iš Švenčionių kilusi mergina pirmajame ture skaitytą tekstą rašė vietos kultūros namų viešosios bibliotekos skaitykloje. „Dalyvaudama šiame konkurse norėjau palaikyti Švenčionių dvasią bei garbę”, – sakė Rudinskaitė. Ji neslėpė džiaugsmo tapusi raštingiausia Lietuvos piliete, nors tikino laimėti nesitikėjusi. Nacionaliniame diktante ji dalyvavo pirmą kartą. Laimėjimas patvirtino geras mokykloje įgytas gimtosios kalbos žinias, – iš lietuvių kalbos brandos egzamino ji buvo surinkusi aukščiausią sumą – 100 balų. Be to, besimokydama Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje buvo jos laikraščio redaktoriaus pavaduotoja.