Nuomonė
Televizija, kaip ir žmonių elgesys tikrovėje, rodo tam tikrus bendravimo modelius. Vaikai iš jų mokosi gyventi ir bendrauti su aplinkiniais. Įvairūs tyrimai pagrindžia šią tiesą, kad matydami aplinkoje esančius modelius vaikai juos kartoja.
Išskirti, kurie filmai ar animaciniai filmukai žaloja vaikų tinkamą suvokimą, kaip reikėtų elgtis visuomenėje, negalėčiau. Tačiau yra laidų, kurios vaikams rodo blogą pavyzdį. Galėčiau paminėti, kad Lietuvoje sukurtose laidose kartais irgi pasitaiko patyčių, kurios mažiesiems daro neigiamą poveikį. Manau, kad kuo daugiau tokių iškreiptų bendravimo formų žiūrime per televiziją, tuo labiau formuojasi nuostata, kad gal patyčios yra normalus dalykas.
Nors televizija ir prisideda prie vaikų noro tyčiotis vienam iš kito, tačiau ši žiniasklaidos priemonė vis dėlto nėra pagrindinis dalykas, kodėl patyčių tiek daug. Manau, ne ką mažiau patyčių vaikai mato ir namie bei mokykloje. Jei mes pripažinsime, kad patyčios yra netinkamas ir gėdingas elgesys, reikės pradėti sukti galvą, kaip tą neigiamą reiškinį išgyvendinti.
Čia galima paminėti patyčių prevencijos svarstymą užpraeitą savaitę Seime. Pateikę pavyzdį norvegai puikiai parodė, kokios veiksmingos prevencinės programos gali būti taikomos mokyklose. Manau, taip pat sėkmingai suveiktų mokomosios televizijos laidos. Televizijos turėtų daugiau rodyti pagarbaus ir draugiško bendravimo laidų. Siužetų, kuriuose matyti žeminami programos herojai ar iš jų šaipomasi, neturėtų iš viso būti.
Prisiminkime serialą „Draugai”. Jame humoras buvo paremtas herojų pašaipomis vieniems iš kitų. Gal jau mūsų visuomenė pasikeitė, ir toks elgesys suprantamas kaip normalus? Lietuvos visuomenėje patyčių yra labai daug. Vieni iš kitų tyčiojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Iš kur visa tai radosi, sunku pasakyti, bet neneigsiu, kad prie to prisideda ir televizija. Žinia, tai nėra pagrindinis veiksnys.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad pasaulyje yra šalių, kuriose patyčių nedaug. To negalima pasakyti apie Lietuvos padėtį. Žiauru, bet Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad patyčios tarp vaikų yra kasdienis ir įprastinis elgesys. Tai jau ženklas, kad šiuos „sergančius” santykius tarp žmonių reikia keisti. Prie to galėtų prisidėti ir televizija.