Padidėjęs kraujospūdis – tai liga, kai nieko neskauda, bet jai progresuojant pasekmės gali būti labai skaudžios
Šiais laikais vis daugiau žmonių suvokia, kad sveikatą daug lengviau išsaugoti, nei ją susigrąžinti. Darosi vis akivaizdžiau, kad medikai nėra visagaliai, vaistai kainuoja brangiai ir dar daro neigiamą šalutinį poveikį.
Tačiau sveikatai saugoti reikia valios, antra vertus, kol ji stipri, kam atsisakyti kenksmingų, bet taip gundančių malonumų?! Ir vis dėlto verta susimąstyti: ar tariami trumpalaikiai malonumai nepadarys žalos visam likusiam gyvenimui? Taip, kaip saugome savo turtą, pavyzdžiui, automobilius, kailinius ir kitus brangius daiktus, taip ir sveikatą reikia tausoti. Kaip tai daryti ir kokios pasekmės gresia sunegalavus bei nesigydant, pasakoja prityrę autoritetingi gydytojai. Šįkart – apie arterinę hipertenziją aiškina Kauno medicinos universiteto (KMU) profesorius kardiologas Donatas VASILIAUSKAS ir KMU Kardiologijos instituto Kardiologinės reabilitacijos laboratorijos mokslinė bendradarbė mokslų daktarė Lina JASIUKEVIČIENĖ
Labiausiai kenkia stresas
Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties ir tik retai jį sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos. Tai vadinama arterine hipertenzija. Jai išsivystyti reikšmės gali turėti paveldimas polinkis. Labiausiai kenkia stresinės situacijos.
Žmogus gali nežinoti, kad jo kraujospūdis yra padidėjęs, o ir žinantieji tai kartais nesigydo, nes neblogai jaučiasi. Bloga savijauta atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai jau būna negrįžtamai pakenkti. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir tinkamai jį gydyti
Koks kraujospūdis yra normalus
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/70 mm Hg. Pirmasis skaičius parodo širdies susitraukimo sukeltą kraujo tėkmės spaudimą ir vadinamas sistoliniu, antrasis skaičius rodo spaudimą kraujagyslėse ir vadinamas diastoliniu. Jei kraujospūdis didesnis nei 140/90, reikalinga gydytojo konsultacija.
Priklausomai nuo aplinkybių, kraujospūdis gali būti šiek tiek skirtingas. Vienas ar keli jo pakilimai – dar ne liga. Kraujospūdis gali padidėti susijaudinus, išgėrus kavos, parūkius, pavargus fiziškai. Jis šiek tiek didėja didėjant amžiui.
Gali būti vadinamasis ribinis kraujospūdžio padidėjimas. Jei diastolinis kraujospūdis kartais būna tarp 90 ir 100 mm Hg, o sistolinis – 140 – 160 mm Hg, nėra kitų rizikos veiksnių ir kiti organai nepakenkti, gydytojas vaistų tikriausiai dar neskirs. Bet kraujospūdį būtina tikrinti po 3 – 6 mėn. ir būtinai keisti gyvenseną.
Jei nustatytas kraujospūdžio padidėjimas (diastolinis didesnis nei 90, sistolinis didesnis nei 140 mm Hg) ir yra kitų rizikos faktorių (rūkymas, padidėjęs kraujo lipidų kiekis, antsvoris), arba yra širdies ar inkstų pakenkimas, greičiausiai reikės vartoti vaistus, bet gyvenseną pakeisti vis tiek būtina.
Jei šeimos gydytojas mano, kad kraujospūdį reguliuoti reikalingi vaistai, juos būtina vartoti nuolat. Padidintas kraujospūdis pakenkia širdį, smegenis, inkstus, visas kraujagysles. Nuolatinis vaisto vartojimas padės išvengti šių komplikacijų.
Komplikacijų daug ir jos grėsmingos
Negydant arterinės hipertenzijos gresia sunkios komplikacijos: širdies raumens infarktas, širdies nepakankamumas, nes dėl padidėjusio kraujospūdžio pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja ir silpsta širdies raumuo.
Pakenktos kraujagyslės galvos smegenyse gali užsikimšti arba plyšti. Ši sunki liga vadinama galvos smegenų insultu.
Dėl pablogėjusios inkstų kraujotakos jie nepakankamai aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Inkstai apsaugomi tik tada, kai diastolinis spaudimas mažesnis nei 85 mm Hg. Kai jis didesnis, išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas.
Gydymas be vaistų
Būtina sumažinti kūno svorį nutukusiems ar turintiems antsvorį. Kiekvienas papildomas kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių, per kurias širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį maždaug 2 km. Širdžiai tai yra papildomas krūvis, ji padidėja, sustorėja jos sienelės, kyla kraujospūdis.
Druskos vartojimą reikia sumažinti iki 5 g per dieną. Maisto visai nesūdant gausime 2 g druskos, nes tiek jos yra duonoje ir kituose natūraliuose produktuose.
Maistą galima paskaninti žolių prieskoniais, bet privalu vengti pipirų ir kitų aštrumynų. Jie dirgina kepenis, dėl to gali provokuoti kraujagyslių spazmą ir didinti kraujospūdį.
Alkoholio vartojimą reikia sumažinti iki 10 – 20 g etanolio per dieną (arba 1-2 taurės vyno, arba 1-2 buteliai alaus). Jei jau išsivystęs širdies nepakankamumas, alkoholio reikia atsisakyti visiškai.
Reguliarus aerobinis fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį. Geriausiai tinka vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai: ėjimas, bėgimas, plaukimas, dviratis. Tam pakanka 30 minučių kasdien ar 40 minučių 5 kartus per savaitę. Galima šį laiką suskaidyti po 10 – 15 minučių 3 – 2 kartus. Netinka sunkūs jėgos pratimai.
Mitybos fenomenas
Net jei ir nėra nustatyta padidėjęs kraujo lipidų kiekis, reikia pakeisti mitybą, laikantis šių taisyklių: vartoti vaisius ir daržoves penkis kartus per dieną, daugiau grūdų patiekalų, žuvių, tik liesą mėsą ir nugriebto pieno produktus. Žuvų rekomenduojama vartoti mažiausiai 2 kartus per savaitę, galima vartoti kasdien. Geriau tinka riebesnės žuvys: skumbrės, lašišos, nesūri silkė, nes jose esančios omega-3 riebalų rūgštys apsaugo kraujagysles – mažina jų sienelės uždegimą, plečia jas, mažina riebalų plokštelių nuosėdas.
Tyrimai parodė, kad grynas vegetarizmas yra mažiau veiksmingas arterinei hipertenzijai mažinti, nei subalansuota mityba, kai vartojama daug daržovių ir vaisių ir šiek tiek (50-100 g per dieną) žuvies ar liesos mėsos. Labai tinka visos jūros gėrybės. Lietuvių mėgstamos bulvės nėra geras maistas. Jos turi mažą maistinę vertę – mažai vitaminų ir mineralų, bet labai tukina ir didina vadinamųjų adhezijos molekulių pasireiškimą, t.y. skatina uždegimines reakcijas organizme. Bulves reikėtų pakeisti grūdų patiekalais – nepaprastais vitaminų ir mineralų šaltiniais. Labai tinka maistą praturtinti maltų sėmenų sėklomis, kviečių gemalais ir kviečių sėlenėlėmis. Jas galima berti į sriubas, košes, ant salotų. Maisto skonines savybes jos mažai keičia, bet yra koncentruotas vitaminų ir mineralų papildas, kurių pasisavinimas iš natūralių šaltinių yra nepalyginamai efektyvesnis ir, žinoma, taip pigiau.
Rūkymo sumažinimas neveiksmingas. Būtinai reikia visiškai neberūkyti. Reikia vengti streso, o jam atsiradus – teisingai reaguoti. Būtina pakankamai ilsėtis. Dažnai nerimaujantiems patartina kreiptis į psichologą. Nesivaržykite, galbūt kaip tik šito jums ir reikia, pataria kardiologai.