Savo asmeninį turtą globos namams paliekančių vienišų žmonių norus koreguoja valdiškų įstaigų steigėjai
Vieniši seni žmonės, gyvenimo saulėlydį sutinkantys valdiškose globos įstaigose, neretai nori savo asmeninį turtą testamentu palikti ne tik artimiesiems ar giminėms, bet ir įstaigai, kurioje jie praleidžia paskutinius gyvenimo metus. Tačiau įstatyminė bazė riboja jų galimybes padovanoti butus ar kitokį turtą tiems, kuriems seneliai nori, jų palikimu disponuoja savivaldybės.
Senutės artimųjų neturėjo
„Tokių senelių, kurie sutinka padovanoti savo turtą, nėra daug, – sako Kauno Panemunės senelių namų direktorė Aldona Krinickienė. – Buvo keletas atvejų, kai senutės testamentu mūsų įstaigai paliko savo butus, bet jais disponuoti negalėjome, jie atiteko Savivaldybei. Gaila, nes buvome parengę kelias socialines programas, norėjome šiuos būstus panaudoti kilniems senų žmonių poreikiams.”
Kauno senelių namuose gyvenusi senolė Nadiežda Maciulevičienė buvo našlė, artimųjų neturėjo, tad galimybė kelerius metus praleisti įstaigoje, kur būtų prižiūrėta, prieš gyvenimo pabaigą jai buvo labai svarbi. Senelė, rašydama prašymą ją priimti į globos namus, pasižadėjo jai priklausantį vieno kambario butą K.Griniaus gatvėje padovanoti Kauno Maltos ordino senelių namams (taip tuomet vadinosi ši įstaiga). Po senutės mirties butas ir atiteko namams, kurioje N.Maciulevičienė išgyveno tik vienus metus.
Kita senutė Tamara Grigienė buvo tremtinė, irgi našlė. Ji turėjo kitame mieste gyvenančią dukrą, bet su ja nebendravo, pastaroji į motinos butą nereiškė jokių pretenzijų. Senolei, sutikusiai globos įstaigai palikti vieno kambario butą Piliakalnio gatvėje, buvo leista Senelių namuose apsigyventi be eilės, vieno kambario bute. T.Grigienei šioje įstaigoje likimas lėmė praleisti irgi tik vienus metus. Abiejų senučių valia padovanoti butus Senelių namams buvo įteisinta notaro.
Direktorės Aldonos Krinickienės teigimu, bute K.Griniaus gatvėje, norėta įsteigti Krizių centrą seniems žmonėms. „Ten ketinome laikinai apgyvendinti tuos senolius, kurie dėl įvairių priežasčių praranda savo būstą ar nesutaria su šeima, vaikais, jaučiasi nereikalingi arba jų skriaudžiami. Norėjome teikti seniems žmonėms psichologinę, moralinę pagalbą, padėti jiems krizinių situacijų atvejais”, – pasakoja A.Krinickienė.
Butai – vargingoms šeimoms
N.Maciulevičienei priklausiusiame bute Piliakalnio gatvėje spėta įsteigti Savarankiško gyvenimo centrą, kuriame ketinta apgyvendinti senelius, norinčius ir įstengiančius tvarkytis savarankiškai. Jie, gal susipykę su vaikais ar artimaisiais, čia, pasak namų vadovės, rastų laikiną prieglobstį. Abi programos buvo suderintos su miesto Tarybos Socialinių reikalų komitetu, tačiau joms nebuvo lemta būti įgyvendintoms: butai tuometinės Savivaldybės valdybos sprendimu buvo perduoti Santakos butų ūkiui, o vėliau – Savivaldybei.
Pasak Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjo Alvydo Malinausko, tokios socialinės programos buvo iš tiesų reikalingos, joms pritarta, bet padovanotus būstus išsaugoti Senelių namams nesugebėta – jie atiduoti Savivaldybės turto skyriaus žinion. „Mat Turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas biudžetinėms įstaigoms nebeleidžia naudotis iš privačių asmenų gautu turtu. Tai daryti gali tik šių įstaigų steigėjas, todėl butai ir buvo perduoti Savivaldybei”, – sakė A.Malinauskas. Norėta, kad jie būtų suteikti tiems socialiai remtiniems žmonėms, kurie butui gauti buvo įrašyti vadinamojoje antrojoje eilėje.
Savivaldybės Aprūpinimo būstu skyriaus Būsto nuomos poskyrio vedėjo Jono Lukošiaus teigimu, butas K.Griniaus gatvėje atiteko būtent tokioje eilėje būsto laukusiai šeimai. Į šią eilę įrašomi asmenys, turintys invalidumo grupę, auginantys keturis ir daugiau vaikų bei našlaičiai. Piliakalnio gatvėje apgyvendinta jauna vieniša mama su vaiku, kuri laukė buto trečios grupės eilėje. „Su šiais gyventojais sudarėme nuomos sutartį, jie moka mokesčius ir neturi teisės šių butų parduoti ar pakeisti, – sakė J.Lukošius. – Visose Savivaldybės eilėse buto laukia tik socialiai remtini žmonės.”
Iš namo liko degėsiai
Miesto Taryba neseniai svarstė klausimą, ar priimti Savivaldybės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Kariūnų plente, priklausiusį buvusiai Senelių namų gyventojai Monikai Keršytei. Ji, mirusi prieš trejus metus, testamentu paliko vieną šeštadalį valdos, kurioje gyveno su dviem bendraturčiais. Tačiau prieš dvejus metus namas, esantis Panemunėje, Kariūnų plente, sudegė, liko tik pamatai. Dabar kiti du bendraturčiai yra išsipirkę dalį žemės sklypo, o 2,7 aro, priklausiusių M.Keršytei, yra valstybės nuosavybė. Priežastis ta pati: Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kokia yra Senelių namai, nuosavybės teise turėti to turto negali.
Šią žemės dalį Taryba nusprendė priimti Savivaldybės nuosavybėn, ji dabar turės nuspręsti, ką su šia žeme daryti: ją parduoti ar įtraukti į privatizuojamų sklypų sąrašą. Kai M.Keršytė dar buvo gyva ir namas nesudegęs, senelei priklausančiame bute, kuris jau buvo padovanotas Senelių namams, laikinai buvo apgyvendinta šios įstaigos darbuotoja Irina Bagdonienė.
„Buvau darbe, kai išgirdau netoliese kaukiančias gaisrinės sirenas. Kažkas pasakė, kad dega namas Kariūnų plente. Kai parlėkiau namo, jis jau skendėjo liepsnose”, – prisimena dabar Senelių namų virtuvėje dirbanti I.Bagdonienė. Dėl kokių priežasčių kilo gaisras, taip ir neišsiaiškinta. M.Keršytės bendraturčiai, savo palikimą dabar tvarkosi teismuose, o buvusiai senolei priklausęs žemės plotas oficialiai irgi turi šeimininką – Savivaldybę. Direktorė A.Krinickienė mano: jei Savivaldybė parduos 2,7 aro žemės, dalis lėšų galėtų būti skirta Senelių namams, nes būtent jų gyventoja paliko savo turtą.
Kartų namai turi tris butus
Kauno kartų namams keli gyventojai irgi yra testamentu palikę savo butus. Šiai įstaigai pasisekė labiau nei Senelių namams, nes būstai skirti joje gyvenančiųjų poreikiams: butuose Kranto alėjoje, Sąjungos aikštėje ir Gvazdikų gatvėje įsikūrusios neturinčios kur gyventi jaunos mamos su vaikais. „Butą Gvazdikų gatvėje perėmėm į Savivaldybės balansą ir patikėjimo teise perdavėm naudotis Kartų namams, kurie vykdo įvairias socialines programas”, – sako Socialinių reikalų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio vedėja Danė Dobilienė. Jos teigimu, tokia pat patikėjimo teise galima leisti valdyti Savivaldybės turtą ir Senelių namams. Bet tai, kas jau paskirta buto laukusiems gyventojams, nebeatimsi.
Savo valdą Gvazdikų gatvėje Kartų namams padovanojo senelis Vaclovas, kuriam jau 96-eri metai. Jis tebegyvena Kartų namuose, o jo padovanoto namelio remontui Savivaldybė iš biudžeto skyrė 40 tūkst. litų. Pasak D.Dobilienės, butai Kranto alėjoje ir Sąjungos aikštėje dar oficialiai neįteisinti Savivaldybei: miesto Tarybai dar reikia apsispręsti, ar oficialiai priimti šį turtą bei patikėjimo teise jį perduoti Kartų namams. Patalpas Kranto alėjoje būtina remontuoti, bet reikia itin daug lėšų, kurių, pasak D.Dobilienės, Savivaldybė neturi.
„Turėdami tokius papildomus būstus, vienišoms mamoms su vaikais galime padėti daug daugiau, – sako Kartų namų direktorė Ilona Klimantavičienė. – Nors moterys gyvena savarankiškai, jas nuolat lanko ir stebi socialinės darbuotojos, joms teikiama psichologinė pagalba. Pagal įstaigos nuostatus šiuose butuose moterys gali gyventi iki dvejų metų.” Kartu įstaigos vadovė pripažįsta, kad išlaikyti tokius būstus nelengva, nes jie seni, juos reikia prižiūrėti, o tai įstaigai – papildomas krūvis.