„Autrolis” domėjosi, kokie keleiviai naudojasi įmonės teikiama viešojo transporto paslauga
Troleibusų bendrovė „Autrolis” užsakė sociologinį tyrimą, kuriuo norėjo išsiaiškinti, kokie keleiviai naudojasi viešuoju transportu. Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausia troleibusais važiuoja studentai ir pensininkai. Daugumos jų pajamos ne didesnės kaip 500 litų per mėnesį.
Taip pat aiškintasi, kaip žmonės vertina troleibusų vairuotojų, kontrolierių funkcijas perėmusių saugos tarnybų darbą, „Autrolio” paslaugų kokybę.
Apklausoje dalyvavo 436 respondentai.
Viešojo transporto lyderiai
UAB „Factus dominus” atlikto tyrimo duomenimis, kasdieną besinaudojantys viešojo transporto paslaugomis pirmenybę atiduoda troleibusams. Žmonės teigė, kad šia transporto priemone naudojasi beveik dvigubai dažniau nei autobusais ir keturis kartus dažniau nei mikroautobusais.
Dažniausiai gyventojų pasirinkimą važiuoti troleibusu, o ne kitu viešuoju transportu lemia patogūs maršrutai – šia priežastį nurodė 45 proc. apklaustųjų. 39,3 proc. teigė, kad troleibusus renkasi dėl to, kad nereikia persėsti iš vieno maršruto į kitą. Antra vertus 69 proc. nurodė, kad juos tenkina troleibusų vidus.
Net 90 proc. pripažino, kad autobusus arba mikroautobusus jie rinktųsi dėl to, kad daug troleibusų yra blogos techninės būklės. Mažiausiai žmonėms svarbi pasirodė tikimybė būti apvogtiems kišenvagių.
Gyventojai teigiamai vertino stotelėse esančius tvarkaraščius ir žemėlapius – dešimtbalėje sistemoje jų informatyvumą jie įvertino 7,46 balo. Tyrėjų teigimu, tik 5 proc. keleivių nurodė, kad troleibusai į stotelę atvyksta vėluodami.
Keleiviai jaučiasi saugūs
Policija yra užfiksavusi nemažai atvejų, kai dėl troleibusų vairuotojų neatsargumo sužalojami įlipantys arba išlipantys žmonės, pasitaikė traumų keleivių salone, kai būdavo staigiai stabdoma. Vis dėlto 83 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi saugūs keliaudami troleibusais. Tačiau dešimtadalis teigė, kad nors jie ir nebuvo susižeidę dėl troleibusų vairuotojų kaltės, tačiau taip atsitikę jų artimiesiems. 3 proc. teigė ne vieną kartą patyrę sužalojimų troleibusuose, 4 proc. – vieną kartą.
Daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti troleibusų vairuotojų vairavimo kultūra. Tačiau buvo ir tokių, kurie prisipažino dėl jų nesijaučiantys saugūs.
Dauguma nežino, kur reikėtų kreiptis dėl prasto vairuotojų darbo. Tai žinojo tik dešimtadalis žmonių. Vis dėlto 63 proc. mano, kad gyventojams pasiskundus troleibusų paslaugų kokybė pagerėjo.
Dauguma turi mažas pajamas
Tyrimas parodė, kad viešasis transportas yra išsigelbėjimas mažas pajamas turintiems gyventojams. Taip pat tai patvirtina teiginį, kad daug kauniečių troleibusus ir autobusus renkasi ne dėl jų patrauklumo, bet dėl sąlyginio pigumo.
Pasak sociologų, pusė visų apklaustųjų nurodė gaunantys mažiau nei 500 litų per mėnesį. Tik 34 proc. nurodė, kad jie gauna 500 – 1200 litų. Dauguma važinėjančiųjų troleibusais kiekvieną dieną yra studentai – 48 proc. visų apklaustųjų. Dirbančių privačiame sektoriuje ir pensininkų – po 17,4 proc. Tačiau tarp važinėjančiųjų keletą kartų per savaitę daugumą sudaro pensinio amžiaus žmonės – 30,4 proc. Beveik pusė visų keleivių visada troleibusais naudojasi rytais. Nuolat dieną važinėja 27 proc. keleivių, vakare – 27 proc.
Respondentai buvo paprašyti palyginti kontrolierių ir dabar juos pakeitusių saugos tarnybos darbuotojų darbą. Daugiau kaip pusė mano, kad buvo labiau patenkinti kontrolieriais, o 48 proc. – saugos tarnybos darbuotojais. Daugiau kaip pusė apklaustųjų tikino niekada nevažiuojantis „zuikiu”, daugiau kaip trečdalis prisipažino kartais važiuojantys neįsigiję bilieto.
Priklausomai nuo apklaustųjų amžiaus, skiriasi bilietų kainos vertinimas. Tarp jaunimo jomis nepatenkinti 48 proc., tarp pagyvenusių žmonių – 60 proc. Nenuostabu, kad dauguma iš visų nepatenkintųjų gauna mažiau nei 500 litų per mėnesį.
Nemažai apklaustųjų nurodė, kad daugiau dėmesio reikia skirti troleibusų pritaikymui neįgaliesiems. Šios problemos neliktų, jei parke būtų daugiau naujų žemagrindžių troleibusų.