1995-2000 metais darbo nenorėję mesti pensininkai gali likti nuvilti dvigubai
Šių metų pabaigoje valstybė ketina atsiskaityti su „Sodros” senatvės ir invalidumo pensijų gavėjais, kurie 2001-2002 metų laikotarpiu dirbo ir gavo sumažintas pensijas.
Tam skirta 200 mln. litų. Tačiau tie pensininkai, kurie dirbo šešeriais metais anksčiau ir lygiai taip pat prarado dalį pinigų, lieka už borto. Jiems priklausytų atgauti maždaug 470 mln. litų.
Apie ankstesnį laikotarpį tyli
2006 m. lapkričio 17 d. Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje nuspręsta, kad skirtumas tarp paskirtos ir mokėtos pensijos bus išmokėtas tik tiems senatvės pensininkams, kurie dirbo nuo 2001 metų sausio 1 d. iki 2002 metų lapkričio 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės teigimu, šis laikotarpis esą pasirinktas dėl to, kad būtent 2001-2002 metais dėl sudėtingos „Sodros” biudžeto situacijos buvo taikytos ypač griežtos sąlygos pensijų mokėjimui dirbantiems pensininkams.
Atsiskaitymui su 2001-2002 metais dirbusiais pensininkais prireiks 180-200 milijonų litų. Tam 100 mln. litų skirta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, antra tiek – iš valstybės Privatizavimo fondo lėšų. Šiuos pinigus numatoma išmokėti lapkričio-gruodžio mėnesį, iki to laiko „Sodros” darbuotojai turi peržiūrėti visų tuo metu dirbusių pensininkų bylas. Priklausančias sumas pensininkai gaus iš karto.
Kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai tokio išmokėjimo galimybės nenumato, turės būti priimtas specialus įstatymas. Tai Seimas turėtų padaryti pavasario sesijoje.
Parlamento valia nuspręsti, ar dirbusiems pensininkams kada nors taip pat bus išmokėta dar apie 470 mln. litų.
Kodėl su pensininkais, dirbusiais 2001-2002 metais, bus atsiskaityta, o su tais, kurie dirbo 1995-2000 metais – ne? Argumentuoto atsakymo į šį klausimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų „Kauno diena” per dvi pastarąsias dienas nesulaukė.
Įstatymas prieštaravo Konstitucijai
Konstitucinis Teismas 2002 metų lapkričio 25 dieną nustatė, kad tuomet galiojęs Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas prieštaravo šalies Konstitucijai. Priimtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu asmeniui buvo paskirta ir mokama senatvės pensija, tai ji turi būti mokama ir toliau, negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio.
Taip pat atkreiptas dėmesys, jog pagal tuomet galiojusį Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymą asmeniui teko rinktis: ar gauti visą paskirtą senatvės pensiją ir nedirbti, arba gauti uždarbį ir tik pagrindinę senatvės pensijos dalį. Tokiu būdu asmeniui buvo suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Be to, minėtos Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo pataisos, ypač sugriežtinusios sąlygas dirbantiems pensininkams, buvo priimtos 2000 metų gruodžio 21 d., „Valstybės žiniose” paskelbtas gruodžio 29 d., o įsigaliojo nuo 2001 metų sausio 1 d. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog buvo nustatytas nepagrįstai trumpas laikas senatvės pensininkams apsispręsti, kurią iš įstatyme numatytų galimybių pasirinkti: ar turėti draudžiamųjų pajamų ir gauti ne visą paskirtą senatvės pensiją, ar gauti visą paskirtą senatvės pensiją neturint draudžiamųjų pajamų.
Beje, 2000-ųjų gruodį Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo pataisų projektą svarstant Seimo Biudžeto ir finansų komitete, jam buvo pritarta negavus nei ekspertų išvadų, nei piliečių, visuomeninių organizacijų bei politinių organizacijų pastabų, nei valstybės institucijų bei savivaldybių pasiūlymų. Už pataisų projektą balsavo 5 komiteto nariai, 4 susilaikė.
Likusiems nežada nieko
Seimo narys Algirdas Sysas nemano, kad ateityje bus atsiskaityta su pensininkais, dirbusiais 1995-2000 metais. „Turime įvykdyti ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimus – grąžinti indėlius, nekilnojamąjį turtą, išmokėti kompensacijas už negrąžintą žemę. Duoti pažadus į priekį būtų neprotinga”, – teigė Seimo narys.
A.Syso įsitikinimu, geriau iš turimų piniginių resursų didinti einamąsias pensijas visiems pensininkams, o ne daliai žmonių, kurie ir dirbo, ir gaudavo pensiją. „Gal ir kiti pensininkai tuo metu norėjo dirbti, bet jie neturėjo galimybių, nes juos paprasčiausiai atleido iš darbo. Jie gavo viso labo mažą pensiją”, – aiškino parlamentaras. Pasak jo, išmokėti „skolas” 1995-2000 metais dirbusiems pensininkams esą reikėtų dabartinių pensininkų sąskaita.
„Konstitucinio Teismo sprendime nebuvo pasakyta, kad negalima mažinti pensijų. Tačiau jame akcentuota, kad jei pensija paskirta vieno dydžio, mokėti mažiau negalima. Tai teisėti žmonių lūkesčiai. Po to įstatymų leidėjai nusprendė, kad reikia mokėti visą pensiją”, – priminė A.Sysas.
Seimo narys akcentuoja, kad pensija yra kompensacija už prarastas darbines pajamas, taigi esą gaunantiems atlyginimą pensija nebepriklausytų. A.Syso žiniomis, tik trys Europos Sąjungos šalys moka dirbantiems pensininkams visą pensiją ir atlyginimą, o septyniose valstybėse dirbantieji pensijos apskritai negauna.
Nelinkę nurašyti skolų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė A.Morkūnienė informavo, kad klausimas dėl 1995 – 2002 metais nemokėtos pensijų dalies išmokėjimo buvo svarstytas Pensininkų reikalų tarybos posėdyje. Jame dalyvavo šeši Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai”, penki Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos ir trys ministerijos atstovai.
Pasak A.Morkūnienės, pagyvenusius žmones vienijančių organizacijų nariai pareiškė, kad pensijų didinimo klausimas svarbus visiems be išimties pensininkams, todėl yra aktualesnis negu nemokėtos pensijos dalies išmokėjimas daliai gavėjų. Posėdžio metu buvo pritarta Strateginio planavimo komiteto sprendimui 2007 metais išmokėti 2001-2002 metais nemokėtą pensijos dalį, o galimybę išmokėti nuo 1995 metų nemokėtą pensijos dalį svarstyti tik atsižvelgiant į finansines galimybes.
„Kauno dienos” pakalbintas Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai” pirmininkas Petras Ruzgus mano, kad, ko gero, nėra pensininko, kuris nenorėtų atgauti jam priklausančių pinigų. Todėl jie viliasi, kad atgaus neišmokėtą pensijų dalį ir už 1995-2000 metus. P.Ruzgaus teigimu, Pensininkų reikalų tarybos posėdyje dalyvavusi ministrė V.Blinkevičiūtė paaiškino, kad, norint grąžinti šiuos pinigus, iškiltų ne vien pinigų problema. Esą daug laiko ir darbo rankų pareikalautų dokumentų parengimas, reikėtų iš visos Lietuvos „Sodros” skyrių surinkti reikalingus duomenis bei juos apdoroti.
Beje, apie 43 tūkst. narių vienijanti Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai” sako nesibičiuliaujanti su Lietuvos pensininkų sąjūdžiu, kuris piketais reikalauja išmokėti „nusavintas” pensijas. Rėksniais P.Ruzgus laiko ir besisteigiančią Lietuvos pensininkų partiją. Pastarosios organizacijos lyderis Vytautas Kadžys mano, kad su dirbusiais pensininkais turėtų būti atsiskaityta už visą laikotarpį, kuomet jie gavo mažesnes pensijas. Tačiau tai turėtų būti daroma ne dabartinių pensininkų sąskaita, o iš Privatizavimo fondo lėšų. Apie 2 tūkst. asmenų jau sutelkusios būsimos partijos vedlys sako suprantąs, kad valstybei dar reikia atsiskaityti su nuvertėjusių indėlių savininkais, tad neišmokėtų pensijų dalis galbūt gali dar palaukti.